Užgavėnių persirengėliams vakar pavyko išvyti žiemą bent vienai dienai.
Tačiau puikus oras švęsti viliojo ne visus.
Vidurdienį liaudies muzikantų polkos sukvietė praeivius į Frydricho pasažą. Čia visi norintieji galėjo pasivaišinti blynais, pasišildyti prie ugnies ir pašokti.
„Mus pakvietė tiesiog iš gatvės. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje išklausėme pamokėlę, vaikai pasidarė kaukes, o dabar atėjome linksmintis”, – sakė būrį moksleivių į šventę atvedusi Klaipėdos „Smeltės” vidurinės mokyklos etikos mokytoja Rima Lankelienė.
Jau beveik du dešimtmečius Užgavėnes kasmet švenčia Klaipėdos universitetinės ligoninės bendruomenė.
„Salėje šoko ir gydytojai, ir ligoniai su vežimėliais. Juk muzika – irgi vaistas”, – puikios nuotaikos vakar neslėpė ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis.
Jis tikino, kad į ligoninę įsileidžia ir persirengėlius.
„Svarbu, kad nebūtų tikri čigonai”, – juokėsi V.Janušonis. Jis prisiminė, kad prieš kelerius metus po Užgavėnių kolegos pasigedo kai kurių daiktų.
Šventės šurmulio pasigedo savivaldybės darbuotojai – čia rečiau užsuka kaukėtų svečių.
„Buvo užėjusi viena Užgavėnių bobutė”, – sakė Kultūros skyriaus vyriausiasis specialistas Vidas Pakalniškis. Jis patarė palaukti darbo dienos pabaigos. Esą dar neaišku, kuo viskas baigsis.
Klaipėdos etnokultūros centras vakar surengė tradicinę Šiupinio šventę.
„Tai nėra masinė šventė. XVIII amžiuje Prūsų karaliui uždraudus kaukes, Klaipėdos krašto lietuvininkai būrėsi į bendruomenes ir ėmė švęsti Šiupinio šventę. Pagrindinis jos akcentas – šiupinys, gaminamas iš bulvių, žirnių ir rūkytų kiaulių pažandžių. Kitur dedama ir kiaulės uodega”, – pasakojo etnologė Valerija Jankūnaitė.
Per Užgavėnes, anot jos, būtina daug ir sočiai prisivalgyti, kad netektų kentėti nepritekliaus. Jeigu šią dieną pavyksta apgauti saviškius persirengus ir pasikeitus neatpažįstamai, sėkmė lydės visus metus.