Liberaldemokratų išsiuntinėti vardiniai laiškai kai kuriems vilniečiams sukėlė pasipiktinimą. Nors gauti gyventojų asmens duomenis agitacijos laikotarpiu partijoms leidžia įstatymai, tokia tvarka jau sulaukė kritikos.
Ar prieš savivaldos rinkimus gaunate jums skirtų laiškų nuo politikų? Ar prie durų rikiuojasi jūsų vardą, pavardę ir amžių žinantys agitatoriai? Jei jums tai nepatinka, turėjote iš anksto kreiptis į atitinkamas institucijas ir apsaugoti savo asmens duomenis, nes tai numato įstatymas. Priešingu atveju mažiau negu centu įkainotus rinkėjo asmens duomenis turi teisę nusipirkti partijos. Tokiais argumentais Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (VDAI) ir Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) tenka atremti gyventojų skundus.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas įsitikinęs, kad atsiklausti dėl asmens duomenų naudojimo neįpareigojanti įstatymo norma pažeidžia žmogaus teises.
Pikti skambučiai
Vakar ypač daug skambučių VDAI ir VRK sulaukė iš vilniečių, pasipiktinusių gautais liberaldemokratų lyderio, nušalintojo prezidento Rolando Pakso laiškais. Po ilgo šventinio savaitgalio žmonės domėjosi, ar politikas galėjo jiems asmeniškai parašyti sveikinimą Vasario 16-osios proga, pagaliau, iš kur jis sužinojo gyventojų pavardes ir vardus.
„Nors kandidatuojančios partijos jau daug metų gali tokiu būdu kreiptis į rinkėjus, anksčiau panašių skundų nebuvo. Šįkart sulaukėme labai daug skambučių, elektroninių laiškų. Dauguma jų – dėl liberaldemokratų agitacijos, sveikinimo teksto. Matyt, partija nepataikė rinkdamasi žodžius. Kita vertus, aklai siuntinėjant laiškus reikia suprasti, kad jie pasieks ne tik gerbėjus”, – svarstė VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Vilniečius pagal konkrečius adresus pasiekusiame partijos „Tvarka ir teisingumas” (liberalai demokratai) laiške, ant kurio puikuojasi ir jos emblema, į asmenis kreipiamasi familiariai – vardu, sveikinama Valstybės atkūrimo dienos proga, vardijamos įvairios problemos ir raginama pradėti „nuo to, ką padaryti galima gana nesunkiai – pagaliau iššluoti sostinės savivaldybę”. Laišką pasirašo „Visada Jūsų Prezidentas Rolandas Paksas”.
„Skambučiai netyla. Žmonių reakcija įvairi. Dauguma domisi, ar teisėtai panaudoti jų asmens duomenys, ar jie saugūs. Kol kas viskas teisėta”, – LŽ tikino VDAI direktorius Algirdas Kunčinas.
Partijos „apsipirko”
Inspekcijos vadovas paaiškino, kad rinkimų įstatymai leidžia politinėms organizacijoms disponuoti informacija apie rinkėjus: „Pagal įstatymą partijos turi teisę užsiregistruoti pas mus kaip duomenų valdytojos ir gauti rinkėjų sąrašus.”
Elektroninėse informacijos laikmenose arba išspausdintuose sąrašuose pateikiami rinkėjų vardai, pavardės, adresai ir gimimo metai. Šių sąrašų sudarymo faktinės išlaidos tenka juos užsakiusiai partijai.
„Mokestis Gyventojų registro tarnybai – 0,9 cento už duomenis apie vieną rinkėją. Mūsų skaičiavimais, bendra vieno sveikinimo kaina, įskaitant korespondencijos išlaidas, siekia apie tris litus”, – LŽ aiškino Vaigauskas.
Lietuvoje yra daugiau kaip 2,5 mln. balsavimo teisę turinčių žmonių, todėl visi duomenys kainuoja apie 25 tūkst. litų. Tačiau partijos gali įsigyti ir atskirų rinkimų apygardų rinkėjų sąrašus. VDAI duomenimis, prieš šiuos savivaldos rinkimus „apsipirko” aštuonios partijos.
Plačiausiai užsimojo Tėvynės sąjunga. Ji įsigijo informaciją apie visų 60 savivaldybių rinkėjus. Naujoji sąjunga savo pirkinio nekonkretizavo. Liberalų sąjūdis bei Liberalų ir centro sąjunga nepirko duomenų tik apie kelių apygardų (tų, kuriose nekandidatuoja) rinkėjus. Likusios 4 partijos įsigijo informaciją apie vienos savivaldybės gyventojus. Liberaldemokratai, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga ir Lietuvos rusų sąjunga domėjosi sostine, o Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Vilniaus rajonu.
Pasirūpinkime patys
Įstatyme nurodoma, kad asmens duomenis partijos gali naudoti tik agitacijos tikslams. Perduoti šią informaciją tretiesiems asmenims draudžiama. Pasibaigus rinkimams ir paskelbus galutinius rezultatus partijos per 30 dienų privalo tuos sąrašus sunaikinti.
Tačiau VDAI vadovas pripažino, jog nelengva garantuoti, kad asmens duomenys bus apsaugoti. „Kyla problemėlių. Pavyzdžiui, dėl sunaikinimo. Labai sunku tai patikrinti, ypač kai duomenys perduodami skaitmenine laikmena. Tada juos paprasta persirašyti. Praėjus rinkimams vis tiek tikrinsime partijas. Jei bus tikslinga, rengsime įstatymo pataisas”, – kalbėjo Kunčinas.
Vaigauskas atkreipė dėmesį, jog įstatymas numato rinkėjų teisę užkardyti priėjimą prie jų asmens duomenų, tačiau žmonės itin retai naudojasi tokia galimybe ir nepraneša rinkimų apygardoms, kad šios nutylėtų jų adresus ir gimimo datas. „Jei rinkėjas pats iš anksto nepasirūpina, sąrašai sudaromi automatiškai. Reikia turėti žinių”, – sutiko ir Kunčinas.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas Čilinskas mano, jog tokia tvarka pažeidžia asmens teises. „Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nustatytos privatumo apsaugos garantijos. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tokiais asmens duomenimis galima disponuoti tik išskirtiniais atvejais – jei to reikalauja ypatingi valstybės saugumo interesai, jei kyla pavojus žmonių gyvybei ar sveikatai. Politinė propaganda anaiptol nėra ypatingas atvejis, dėl kurio galima pažeisti asmens privatumą, – dėstė teisininkas. – Tokia tvarka, kai žmogus įpareigojamas užkirsti kelią galimam jo teisių pažeidimui, nėra priimtina. Kodėl asmuo turi numatyti, kad kažkas gali pažeisti jo teises, ir siųsti kam nors perspėjamuosius raštus? Tai, be abejo, pažeidžia žmogaus teisių principus.”