2007 m. Savivaldybės biudžetas visuomenės nesudomino
Vakar Kauno miesto savivaldybėje vyko tradicinė Verslo popietė, kurioje valdininkai bei politikai verslo atstovams ketino pristatyti 2007 metų biudžetą bei diskutuoti, kaip tinkamiau lėšas panaudoti miesto bei jo gyventojų labui. Verslo popiete susidomėjo vos keli verslininkai – kartu su pranešėjais, Savivaldybės darbuotojais didžiojoje salėje tebuvo 15 žmonių.
Pranešimai – tuščiai auditorijai
Verslininkus į tradicinę Verslo popietę pakvietęs Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius ir renginio partneris – Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos vadovas, visuomeninis mero patarėjas Algimantas Jankauskas vakar buvo nemaloniai nustebinti visuomenės dėmesio stoka. Keista, kad padiskutuoti apie pagrindinį miesto finansinį dokumentą – 2007 metų biudžeto planą panoro tik keli verslo asociacijų atstovai. Kvietime į Verslo popietę buvo parašyta, kad diskutuojama bus apie tai, kiek Kaunas planuoja turėti savo piniginėje šiais metais bei kaip tinkamiau tas biudžeto lėšas panaudoti miesto bei jo gyventojų labui.
„Paprastai Savivaldybė pirmiausia biudžeto planą pristato visuomenei, o tik paskui jį patvirtina. Šį kartą buvo kitaip: biudžetas jau patvirtintas. Vis dėlto gerai, kad jis pristatomas visuomenei”, – sakė A. Jankauskas.
Pustuštei auditorijai pranešimus skaitę Savivaldybės atstovai kalbėjo skubotai, nebuvo girdėti nė nepritarimo šūksnių, o ir klausimų pranešėjai sulaukė vos vieno kito.
Biudžetas dar negalutinis
Alvydas Banevičius, Liberalų ir centro sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas, sako: pagrindinė problema ta, kad biudžeto pinigai daugeliu atveju pravalgomi, mažiau jų skiriama ilgalaikiams investiciniams projektams. Dėl planuojamo 2007 metų biudžeto, anot jo, bruzda kai kurių sektorių atstovai, ypač transportininkai.
„Reikalingas tinkamas planavimas. Vertėtų ne bilietų kainas didinti, bet kelti vairuotojų algas, kad paslaugų kokybė būtų aukštesnė, kad vairuotojai būtų labiau motyvuoti”, – dėstė A. Banevičius.
Anot jo, didesnis negu pernai šiųmetinis biudžetas – džiugus dalykas, tačiau tai ženklas, kad teks spręsti pinigų panaudojimo problemas – dažnai per skirtą laikotarpį projektų rengėjai nesugeba panaudoti skirtų lėšų, tuomet tenka jas perskirstyti.
Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius pabrėžė, kad šis biudžetas – opozicijos vaisius ir jis dar negalutinis – ateis nauja kadencija ir persvarstys jį.
„Svarbu, kad gyvenimas tęstųsi, kad žmonės galėtų išsimokėti algas”, – sakė meras bei pridūrė, kad 2007 m. biudžetas palankus plėtros projektams, miesto įvaizdžiui gerinti.
Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos vadovas Algimantas Jankauskas sakė, kad daugiau lėšų turėtų būti skirta švietimo sistemai pertvarkyti, profesinių mokyklų programoms.
„Miesto įvaizdžiui kūrti, tobulinti turėtų būti skiriama daugiau lėšų”, – pabrėžė A. Jankauskas. Šiuo metu, anot jo, investicijoms pritraukti numatyta 300 tūkstančių litų, dar 200 tūkstančių – Kauno miesto parodai bei 0,5 mln. – gatvėms remontuoti. To, anot pramonininkų atstovo, nepakanka.
Smulkusis verslas jaučiasi nuskriaustas
Aldona Vėbrienė, Kauno apskrities verslininkų darbdavių konfederacijos prezidentė, piktinosi, kad Kauno miesto savivaldybė neskiria dėmesio smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimui. Tuo tarpu kitose savivaldybėse ši sritis laikoma prioritetine, prie savivaldybių veikia smulkiojo verslo rėmimo fondai.
„Kažkada buvo Kauno savivaldybėje smulkiojo verslo rėmimo fondas, bet jo lėšos buvo naudojamos ne pagal paskirtį, atrodo, mero kabinetui remontuoti”, – piktinosi A. Vėbrienė.
Anot jos, Kauno savivaldybė nevertina smulkiojo verslo, nors iš jo į biudžetą suplaukia didžiulė dalis lėšų.
A. Banevičius įsitikinęs, kad smulkiajam verslui labiausiai reikalinga parama – kuo mažesnis valdžios institucijų kišimasis.
„Reikia sudaryti sąlygas tokiam verslui gyvuoti ir netrukdyti jam vystytis, o tiesioginių išmokų ar subsidijų tikėtis nereikėtų”, – sakė Savivaldybės atstovas.
Vaclovas Pečetauskas, Kauno krašto pramonininkų atstovas, domėjosi Savivaldybės kreditoriniais įsiskolinimais. Valdininkai jį patikino, kad miesto skola mažėja ir šiuo metu sudaro apie 40 mln. litų.