Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste šiemet prognozuojama 25 mln. tonų krovos apyvarta ir penktadaliu šoktelėjusios iki 140 mln. litų pajamos
Nors praėjusį mėnesį uostas perkrovė 2,13 mln. tonų krovinių – tik 3 proc. daugiau negu sausį pernai, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas šiemet prognozuoja 10-11 proc. krovos prieaugį. Pasak jo, tikimasi viršyti 25 mln. tonų apyvartą ir gauti 140 mln. litų pajamų.
Iš viso praėjusiais metais Klaipėdos uoste buvo perkrauta 23,5 mln. tonų krovinių – 8 proc., arba 1,7 mln. tonų, daugiau negu 2005 metais.
2006 metų pradžioje atsargiai buvo vertinamas naujo naftos terminalo startas, todėl apsiribota 5 proc. uosto plėtros prognoze. Sėkminga terminalo veikla ir iki metų pabaigos pasiekta 1,4 mln. tonų apyvarta kompensavo kitų įmonių lėtesnį gamybinį ritmą. Optimizmas uostininkų neapleidžia ir šiais metais.
Gerėjančią uosto ekonominę situaciją šiemet pajus ir KVJU direkcijos kolektyvas. Dobilinsko teigimu, pirmą kartą per pastaruosius penkerius metus keliami atlyginimai darbuotojams. Iki šiol uosto valdymo įmonė 280 darbuotojų atlyginimams išleisdavo maždaug 12 mln. litų savo biudžeto lėšų.
Planuoja realiau
„Šių metų sąmatoje kartu su ankstesnių metų lėšų likučiais išlaidos sudarys 213 mln. litų. Iš jų 132 mln. litų planuojame skirti investicijoms, per 20 mln. litų – grąžinti paskoloms. Tai realus biudžetas”, – teigė Dobilinskas.
2006 metais uosto įplaukos sudarė, negalutiniais duomenimis, 114 mln. litų. Dėl sumažintų rinkliavų ir puse tūkstančio mažesnio (7 proc.) nei 2005 metais atplaukusių laivų kiekio už uosto paslaugas pernai gauti 95 mln. litų (panašiai kiek ir ankstesniais metais), už žemės nuomą – 19,5 mln. litų.
Pasak Dobilinsko, šiemet KVJU planuoja 120 mln. litų įplaukų iš laivų rinkliavų ir locmanų paslaugų, 20 mln. litų – žemės nuomos mokesčio. Vyriausybės sprendimu KVJU direkcija nuo šių metų nebefinansuos Lietuvos saugios laivybos administracijos, kuriai iki šių metų tekdavo skirti 10 proc. pajamų, išlaikymo. Tačiau uosto investiciniams projektams lėšų numatoma mažiau negu pernai. Bus finansuojami tik iki galo parengti, dauguma – perkelti iš 2006 metų sąmatos, projektai.
Pernykščiai darbai
Įgyvendinti investicijų programas KVJU nepavyksta nuolat. Neigiama paklaida kasmet sudaro vidutiniškai 30 procentų. Brangstant statybinėms medžiagoms ir kylant darbų kainoms praktiškai padaroma vis mažiau darbų.
2006 metais uosto krantinių ir geležinkelių statyboms bei akvatorijai gilinti buvo išleista kiek daugiau nei 105 mln. litų iš planuotų 156 mln. litų. Uosto naudotojai dėl to skundėsi Susisiekimo ministerijai, kritinių pastabų KVJU adresu dėl ankstesnių metų investicinių planų nevykdymo pateikė Valstybės kontrolė.
Uostininkai nurodo, kad brangių projektų nepavyksta laiku pradėti ir baigti dėl užginčytų rangos konkursų rezultatų, laiku negautų statybos leidimų ar kitokių biurokratinių procedūrų. Kai kurios kompanijos keičia planus vykstant statyboms, o labiausiai pernai trukdė tai, kad „Klaipėdos Smeltė” su partnere bendrove „Birių trąšų terminalas” tęsė ginčus dėl teritorijų.
Pasak KVJU direktoriaus infrastruktūrai Algirdo Kamarausko, pirmenybė šiemet turėtų būti teikiama pernai nepastatytoms 90-96 krantinėms prie šių bendrovių (nepanaudoti 24,5 mln. litų), privažiuojamųjų geležinkelių statybai ir rekonstrukcijai (nepanaudota 20 mln. litų), uostui gilinti, projektuojamų krantinių Smeltės pusiasalyje rekonstrukcijai ir statybai. Taip pat bus užbaigtos prie kitų uosto kompanijų statomos 5 krantinės.