Kauno politikai neapsisprendžia, ar skirti 64 mln. litų įdiegti integruotai eismo valdymo sistemai
Kaune dauguma šviesoforų yra seni ir jau susidėvėję, jų remontui nėra detalių. Miesto Taryba šiemet jau svarstė investicinį projektą, kuriuo ketinama ne tik atnaujinti visus šviesoforus, bet ir sujungti juos į vieningą sistemą. Politikai dar svarsto, ar tai ne per didelė kaina miestui. Tuo tarpu vakar posėdžiavusi Kauno miesto trišalė taryba, kurią sudaro Savivaldybės, darbdavių organizacijos ir profesinės sąjungos atstovai, mano, kad šiam projektui vertėtų pritarti.
Eismo srautus valdytų kompiuteris
Pernai birželį miesto Taryba pritarė investiciniam projektui „Šiuolaikinė integruota Kauno miesto eismo valdymo sistema”.
Pakeistus senuosius šviesoforus naujais, jie būtų sujungti į vientisą sistemą ir aprūpinti vaizdo kameromis. Pasak Savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus vedėjo Algirdo Vaitiekūno, visą kameromis perduodamą situaciją miesto sankryžose fiksuotų ir analizuotų speciali programa. „Šviesoforai draudžiančias ar leidžiančias važiuoti šviesas įjungtų priklausomai nuo mašinų srautų, greitai reaguotų į spūstis, pirmenybę teiktų viešajam ir specialiųjų tarnybų transportui. Vaizdo kameros taip pat būtų naudingos saugaus eismo prevencijai, nes fiksuotų pažeidimus”, – aiškino vedėjas.
Pasak jo, sistema leistų atverti pagrindinių gatvių transporto koridorius, pagerėtų jų pralaidumas. Ji pirmiausiai būtų diegiama Savanorių prospekte, Šv.Gertrūdos, Šauklių gatvėse. Paskui įrangą numatyta montuoti Centre, Taikos prospekte, Varnių gatvėje, Raudondvario plente, Pramonės ir Karaliaus Mindaugo prospektuose ir kitose reguliuojamas sankryžas turinčiose gatvėse.
„Numatyta ir šviesoforų plėtra – mieste jų nėra apie 30 sankryžų. Prie šios sistemos bus lengva prijungti naujos kartos įrenginius” – teigė A.Vaitiekūnas.
Jeigu miesto Taryba ryšis finansuoti šį projektą iš biudžeto, modernią sistemą įdiegti tikimasi per dvejus metus.
Šiuo metu šviesoforai yra 76 sankryžose. 56-iose veikia dar sovietmečiu sumontuota įranga. Ji jau susidėvėjusi ir pasenusi moraliai, nes jų šviesos neryškios. Senųjų šviesoforų eksploatacijai reikia daug lėšų, juos sudėtinga remontuoti, nes jau nėra atsarginių dalių.
Reikės daug milijonų
Pagal parengtą projekto finansavimo planą, per 2007 – 2019 metus iš miesto biudžeto reikėtų skirti 64,238 mln. litų. Sistemos įrengimas kainuotų apie 48 mln. litų, bet dar reikėtų skirti 16 mln. litų paskolos palūkanoms padengti.
Šviesoforus įrengusiai įmonei Savivaldybė dešimtmetį kas mėnesį skirtų po pusę milijono litų. „Jei pavyktų gauti 10 – 12 mln. litų paramą iš Europos Sąjungos fondų, mėnesio įmoka Savivaldybei sumažėtų maždaug šimtu tūkstančių litų”, – mano Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktorius Povilas Kuprys.
Valdininkai skaičiuoja, kad naujos sistemos įdiegimas atneštų 10,6 mln. litų ekonominę naudą: sumažėtų avarijų, vairuotojai sutaupytų laiko dėl pagerėjusio gatvių pralaidumo, mažiau sudegintų degalų ir terštų orą.
Vieninga šviesoforų sistema šiais metais bus diegiama Vilniuje. Sostinei ji kainuos apie 150 mln. litų.
Politikai abejoja
Praėjusią savaitę miesto Taryba po ilgų diskusijų atidėjo šį klausimą. Nemažą dalį politikų išgąsdino projekto įgyvendinimo kaina. Kai kurie įžvelgė galimas sąsajas su skandalingai pagarsėjusiais koncesijos konkursais.
Kai kurie miesto Tarybos nariai siūlė lėšų skirti tik projektavimo darbams, kurie parodytų realias išlaidas. Kiti mano, kad sprendimo projekte nereikėtų nurodyti, kiek kainuos įdiegti sistemą.
Tačiau Savivaldybės administracijos Plėtros programų valdymo skyriaus vedėjas Vygintas Grinis mano, kad tokiu atveju miesto Taryba tik grįžtų prie ankstesnio, vienbalsiai priimto savo sprendimo. „Buvome įpareigoti parengti detalią projekto įgyvendinimo programą, tai mes ir atlikome”, – sakė V.Grinis.
Pasak A.Vaitiekūno, šis projektas būtų įgyvendinamas ne koncesijos būdu. „Įmonei, įrengusiai šviesoforus ir jų valdymo sistemą, būtų sumokėta per dešimt metų, nes iškart tokių lėšų skirti neįmanoma”, – aiškino jis.
Vakar Miesto trišalės tarybos pirmininkas Gediminas Žemaitis pasiūlė šį klausimą dar kartą apsvarstyti darbdavių, profesinių sąjungų ir Savivaldybės atstovų posėdyje. Taryba, išklausiusi A.Vaitiekūno argumentų, nusprendė kreiptis į politikus, kad jie šį klausimą dar kartą apsvarstytų artimiausiame miesto Tarybos posėdyje ir jam pritartų.