Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionato išvakarėse jaunieji atletai ir jų treneriai žadėjo siekti rekordų. Jų žodžiai nebuvo tušti – Kaune gimė 16 nacionalinių ir 1 pasaulio jaunimo rekordas. Pastarasis užfiksuotas 10 000 m moterų sportinio ėjimo rungtyje jau pačią pirmąją varžybų dieną, liepos 21d.. Jį pasiekė Rusijos sportininkė Vera Sokolova (43:11.34). Kartu tai buvo ir Europos jaunimo rekordas.
Keletas atletų pagerino Senojo žemyno čempionatų rekordus. Savo šalies vardą į lengvosios atletikos istoriją vakar ir užvakar įrašė Estijos, Rusijos ir Čekijos atstovai. Čekijos rutulio stūmikas Remigius Machura pagerino ir nacionalinį, ir Europos jaunimo čempionato rekordą (20.09 m). Gilias disko metimo tradicijas turinčios Estijos atletas Margusas Huntas diską nusviedė 62.19 m ir pagerino Europos jaunimo čempionato rekordą. 10 000 m vyrų sportinio ėjimo rungtyje vėl karaliavo Rusijos atstovas. Andrejus Ruzavinas varginančią distanciją įveikė per 39:28.45 min. 400 m barjerinio bėgimo takelyje Europos jaunimo čempionato rekordą pagerino čekė Zuzana Hejnova (55.89 s). Vakar prieš pietus kūjo metimo sektoriuje įspūdingai pasirodė vengras Kristofas Nemethas. Vengrijos atletas Europos jaunimo rekordą gerino net tris kartus, o geriausias buvo jo paskutinis metimas – 78.85 m. 3000 m kliūtinio bėgimo rungtyje sėkmė nusišypsojo Lenkijos bėgikui Marcinui Chabovskiui. Sportininkas taip pat pasiekė naują čempionato rekordą (8:40.88 min).
Nemažas būrys sportininkų pasiekė geriausius visų laikų rezultatus savo šalyse. Nacionalinius rekordus pagerino Rusijos, Baltarusijos, Airijos, Čekijos, Estijos, Italijos, Kroatijos, Graikijos, Ukrainos, Kipro, Ispanijos, Suomijos, Didžiosios Britanijos, Gruzijos, Švedijos, Kipro ir Latvijos atstovai. Smagu, kad net keturis nacionalinius rekordus pagerino ir mūsų šalies sportininkai. Pasižymėjo rutulio stūmikas Paulius Luožys (18.65 m) bei 4×400 m vyrų estafetės komanda (3:14.11 min). Puikiai sekėsi ir kitiems estafečių dalyviams. Vakar rekordus pasiekė 4×100 estafetės merginų komanda (45.47 s). Jų pavyzdžiu pasekė ir vaikinų 4×100 m komanda (40.73s).
Apdovanojimų lentelėje pirmąją vietą užėmė Rusija. Paprastai pasaulyje tik amerikiečiams nusileidžiantys Rusijos sportininkai Europoje turi tvirtas lyderių pozicijas. Rusijos sąskaitoje -24 medaliai. Antroje vietoje – Didžioji Britanija (14 medalių). Trečioje vietoje liko vokiečiai. Jų sąskaitoje – 16 medalių, bet mažiau aukščiausių apdovanojimų – aukso medalių.
Didžiausiais čempionato netikėtumas – Kroatijos atletai. Šios Balkanų valstybės sąskaitoje – jau 4 medaliai, iš kurių net 3 – aukso.
Lietuva apdovanojimų lentelėje su keliomis valstybėmis dalijasi 21-ąja vieta. Mūsų šalies sąskaitoje spindi sidabro medalis, iškovotas klaipėdietės sprinterės Linos Grinčikaitės. Lietuva lenkia net tokią didelę valstybę kaip Ispanija, iškovojusią vos vieną bronzos medalį.
Apdovanojimų skonį pajuto 30 valstybių atstovai iš 45 atvykusių į Kauną.