Vasario 9 d., penktadienį, 15 val. Vilniaus mažajame teatre vyks Ramunės Balevičiūtės knygos „Henrikas Kačinskas” pristatymas (išleido Kultūros, filosofijos ir meno institutas).
Henrikas Kačinskas (1903-1986) – vienas iškiliausių Lietuvos tarpukario aktorių. Baigęs A. Sutkaus vaidybos mokyklą, 1923-1925 m. vaidino Tautos ir „Vilkolakio” teatruose, pastarajame įgijo komiškų personažų kūrimo įgūdžių, įvaldė parodiją, šaržą, bufonadą. 1926-1936 m. ir 1938-1940 m. dirbo Valstybės teatre, 1936-1938 m. – Valstybės teatro Klaipėdos skyriuje, 1940-1944 m. dramos teatre Vilniuje (Vilniaus Valstybinis teatras – Vilniaus miesto teatras), daugiausia vaidino, neretai pagrindinius vaidmenis, Boriso Dauguviečio, Andriaus Olekos-Žilinsko, Michailo Čechovo, Algirdo Jakševičiaus, Romualdo Juknevičiaus spektakliuose. Išskirtinas H. Kačinsko darbas su M. Čechovu, kuris praplėtė požiūrį į vaidmens kūrimą ir į komiškuosius žanrus, atvėrė tragikomiškuosius H. Kačinsko aktorinės individualybės bruožus ir padarė didelę įtaką tolimesnei aktoriaus kūrybai. Taip pat itin reikšmingas H. Kačinsko ir režisieriaus R. Juknevičiaus bendradarbiavimas, padėjęs aktoriui peržengti konkretaus žanro ribas ir kurti gilų individualų tiek dramatinių, tiek komiškų vaidmenų turinį.
Ryškiausi šio laikotarpio H. Kačinsko vaidmenys: Rainys V. Krėvės-Mickevičiaus „Šarūne” (1929, rež. A. Oleka-Žilinskas), Mohamedas IV J. Żuławskio „Sabbatai Cevi” (1931, rež. A. Oleka-Žilinskas), Malvolijus W. Shakespeare‘o „Dvyliktojoje naktyje” (1933, rež. M. Čechovas), Chlestakovas N. Gogolio „Revizoriuje” (1933, rež. M. Čechovas), Kobus H. Heijermanso „Viltyje” (1936, rež. R. Juknevičius), Strazdelis J. Petrulio „Prieš srovę” (1936, rež. B. Dauguvietis), Kublajus E. O‘Neillo „Marko milijonuose” (1938, rež. A. Jakševičius), Topazas M. Pagnolio „Topaze” (1940, rež. R. Juknevičius), Helmeris H. Ibseno „Noroje” (1942, rež. R. Juknevičius).
1944 m. H. Kačinskas pasitraukė į Vokietiją, ten aktyviai dalyvavo DP stovyklų dramos kolektyvuose. 1949 m. išvyko į JAV, Bostone 1949-1951 m. vadovavo dramos studijai, 1951-1952 m. Niujorke vaidino rusų emigrantų Naujajame teatre, su J. Blekaičiu ir A. Škėma dramos studiją įsteigė Brukline, rengė literatūros skaitymų programas, dalyvavo scenos mėgėjų kolektyvuose, dirbo „Amerikos balse”.