Viešieji pirkimai ir visuomenei svarbių projektų įgyvendinimas dažnai užsitęsia dėl bylinėjimosi su nepatenkintais verslininkais
Viešųjų pirkimo įstatymas suteikia galimybę apskųsti teismui konkursų organizatorius. Šia įstatymo galimybe siekiama užtikrinti konkursų skaidrumą, tačiau ji dažnai tampa įrankiu piktybiškai žlugdyti projektus, kenkti konkurentams. Atsiranda ir tokių, kuriems skundai tampa verslo strategijos dalimi, galimybe pasipelnyti. Tuo tarpu dėl teisme atsidūrusių skundų vėluojama įgyvendinti visuomenei svarbius projektus, laiku nebaigiami mokyklų remontai.
Būdas užsidirbti
Savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų ir privatizavimo skyriaus vedėjas Raimondas Mačikėnas sakė, kad apskųsti viešųjų konkursų rezultatus yra dažna verslininkų taktika. „Dėl to nukenčia mokyklos, – sakė jis. – Pavyzdžiui, keičiant mokymo įstaigose langus, kai kurie konkurso dalyviai pateikdavo akivaizdžiai neatitinkančias reikalavimų sąlygas: nurodydavo didelę kainą, nenumatydavo kitų šalutinių, bet svarbių darbų, pavyzdžiui, palangių montavimo. Tokios bendrovės, aišku, atkrisdavo, tačiau jos apskųsdavo Savivaldybę teismui.”
Kol vyksta teisminiai ginčai, nugalėjęs konkurse rangovas negali laiku pradėti darbų. „Todėl pasibaigus moksleivių atostogoms darbininkai vis dar remontuoja patalpas, nors tai planuota padaryti iki vasaros pabaigos”, – sakė R.Mačikėnas.
Jis pastebėjo, kad kai kurie ginčai baigiasi be teismų. Pasak vieno statybų verslininko, kuris prašė neskelbti jo pavardės ir įmonės, tai yra viena iš verslo strategijų. „Konkurso nugalėtojas konfidencialiai susitaria su pralaimėjusia ir apskundusia konkursą įmone, kad ši atsiimtų ieškinį, o už tai įsipareigoja pirkti iš šios firmos langus”, – teigė verslininkas.
R.Mačikėnas patvirtino, kad šis verslo modelis išties veikia. „Kai kurios įmonės tam labai gerai pasirengia, kad savivaldybės turėtų kuo mažiau galimybių prisiteisti iš jų žalą už prarastą laiką. Tam apgalvotai pasirenkamas ir laikotarpis, kai spaudžia terminai ir konkursų nugalėtojai priversti ieškoti savo kelių kuo greičiau pradėti darbus be teisminių ginčių”, – sakė vedėjas.
Nukenčia svarbūs projektai
Dėl teismus pasiekusių ginčų rangovai vėlavo sumontuoti vaizdo kameras Laisvės alėjoje. Dar užpernai Savivaldybės administracija pasirašė sutartį su bendrove „Siemens”, tačiau kameros sumontuotos tik praėjusį rudenį. Kamerų būtų tekę laukti dar ilgiau, bet Savivaldybei pavyko pasiekti, kad teismas atšauktų laikinas apribojimo priemones. Todėl konkurso nugalėtojas galėjo pradėti numatytus darbus dar nepasibaigus bylos nagrinėjimui.
„Konkurso nugalėtojai už šią paslaugą siūlė bene dvigubai mažesnę kainą, – sakė R.Mačikėnas. – Manau, kad kita firma ne tiek siekė laimėti konkursą, kiek neleisti mieste įsitvirtinti konkurentams.”
Dėl apskųstų teismui konkurso rezultatų nepavyko mieste pastatyti naujųjų automatų prie mašinų stovėjimo aikštelių. Planuota, kad praėjusių metų pabaigoje mieste stovės 20 naujos kartos aparatų, kurie vairuotojams už paliktus automobilius leistų mokėti ne tik kortele, bet ir monetomis.
Savivaldybės UAB „Automobilių stovėjimo aikštelės” direktorius Algimantas Puidokas sakė, kad dabartiniai aparatai jau susidėvėję, todėl per trejus metus visose aikštelėse planuojama pastatyti naujus. „Konkursas buvo paskelbtas pernai kovą. Planavome, kad šiais metais turėjo įvykti antrasis plėtros etapas”, – sakė A.Puidokas.
Konkurse dalyvavo šešios kompanijos. Po kvalifikacinės atrankos liko dvi. „Viena firma, kuri neatitiko kvalifikacinių reikalavimų ir nebuvo pakviesta į antrąjį turą, apskundė šį sprendimą teismui, todėl visi planai sugriuvo, – apgailestavo direktorius. – Neabejoju, kad šį teismą laimėsime, bet prarasime kelis mėnesius. Be to, nežinia, ar neteks bylinėtis, kai pasibaigs ir paskutinis konkurso etapas. Dėl to galime vėl prarasti daug laiko, o aikštelėms jau verkiant reikia naujų pinigų rinkimo aparatų.”
Savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Zenonas Girčys sakė, kad dėl nepagrįstai skundžiamų konkursų rezultatų vėluoja ir gatvių priežiūros darbai. „Kartą dėl teismų rangovai eismo juostas galėjo pradėti dažyti tik rudenį, nors planavome tai padaryti iki vasaros vidurio”, – sakė Z.Girčys.
Įtampa panaudojant ES lėšas
„Kauno diena” jau rašė, kad regionuose vėluoja sąvartynų statybos, kurias finansuoja Europos Sąjungos struktūriniai fondai. Aplinkos projektų valdymo agentūros direktorius Kastytis Tuminas sakė, kad rangovų konkursus lydintys teismai trukdo vykdyti įsipareigojimus, kuriems numatyti griežti terminai. „Teko bylinėtis ir su projektuotojais, ir su konsultantais, – sakė K.Tuminas. – Kauno regiono atliekų tvarkymo centras prarado laiko dėl bylinėjimosi su viena konkursą apskundusia konsultacine firma. Teismą mes laimėjome. Dar bandėme įrodyti, kad patyrėme nuostolių, tačiau teismas mūsų prašymo nepatenkino. Tokia pati byla tebenagrinėjama Utenoje.” Pasak jo, dėl teismuose prarasto laiko infliacija padidina darbų kaštus, o ES skirtos lėšos lieka tos pačios.
Centrinės projektų valdymo agentūros Kokybės užtikrinimo ir kontrolės skyriaus viršininkė Jūratė Lepardinienė taip pat minėjo, kad dėl teismų nuolat tvyro įtampa, gresia nepanaudoti ES lėšų. „Skundų būna visuose konkursų etapuose – nuo pradžių iki pabaigos. Tenka imtis priemonių, kai prašome teismo taikyti skundžiančiai įmonei laikinąsias priemones – įpareigoti pervesti į teismo sąskaitą teisėjo nustatytą pinigų sumą kaip garantą, kad skundas yra pagrįstas. Tai kartais padeda kovoti su piktnaudžiautojais.”
Viešųjų pirkimų tarnybos Prevencijos ir kontrolės skyriaus vedėja Jolita Rima Puškorienė įsitikinusi, kad finansinių garantijų reikalavimas iš nepatenkintų konkurso rezultatais įmonių yra geriausia išeitis.
Tačiau J.Lepardinienė pastebi, kad finansinės sankcijos sudaro tik 20 proc. numatomo įgyvendinti projekto sumos. „Norėdami susidoroti su konkurentais arba sužlugdyti konkursą verslininkai gali ryžtis aukoti daug kartų mažesnę nei projekto vertė sumą”, – mano ji.
A.Puidokas teigė, kad tokias priemones ne visada įmanoma taikyti. „Pavyzdžiui, mums būtų sunku teisme įrodyti, kad neįsigiję naujų aparatų patiriame nuostolių – juk mokesčius už automobilių stovėjimą mes vis dėlto surenkame”, – aiškino jis.
A.Puidoko nuomone, reikėtų didinti viešųjų įmonių, organizacijų vadovų atsakomybę už patikėto turto valdymą, tada nevisada reikėtų ir viešųjų konkursų.
Kauno regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Juozas Yla įsitikinęs, kad viešųjų pirkimų įstatyme būtina numatyti sankcijas, jei skundas būna nepagrįstas. „Dabar pralaimėjusieji sumoka tik žyminį mokestį už ieškinio įteikimą ir niekuo nerizikuoja. Manau, kad reikėtų numatyti dideles pinigines baudas, jei konkurso dalyvis nepateikia įrodymų apie pažeidimus, bet sugriauna užsakovų planus.”