Grūto parko šeimininkas už skulptūras mokėti neketina

Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A) teigia, kad Grūto parke eksponuojant sovietines skulptūras pažeidžiamos jų autorių teisės

Parko steigėjas verslininkas Viliumas Malinauskas tvirtina, kad LATGA-A Lietuvoje yra tarsi Vatikanas, nes agentūros esą niekas nekontroliuoja, todėl ji gali daryti ką panorėjusi.

Reikia arbitro

„Konfliktą tarp Grūto parko savininko ir LATGA-A, reikalaujančios, kad verslininkas už sovietmečiu sukurtų skluptūrų eksponavimą mokėtų pinigus, reikėtų spręsti derybomis. Jeigu tai nepavyktų, tada lieka teismai – mūsų šalies ir Europos Sąjungos. Arbitro vaidmenį galėtų atlikti visuomenėje gerbiamas žmogus”, – įsitikinusi Kultūros ministerijos Autorių teisių skyriaus vedėja, Autorių teisių ir gretutinių teisių tarybos narė Nijolė Janina Matulevičienė.

Tačiau kol kas apie derybas nėra nė kalbos. Abi šalys laikosi savo pozicijų. Anot Matulevičienės, viena kviečia antstolius ir bėga į teismą, kita lekia į aukščiausias valdžios institucijas, reikalaudama sutramdyti oponentus.

Parkui – šešeri metai

Sovietinių skulptūrų muziejus po atviru dangumi buvo atidarytas 2001-aisiais šalia Druskininkų esančiame Grūto kaime. Parke eksponuojama 86 sovietmečiu sukurtos skulptūros, o bendras eksponatų skaičius siekia apie pusantro milijono. Kasmet Grūte apsilanko tūkstančiai turistų iš Lietuvos ir užsienio.

Už ekspozicijų apžiūrėjimą imamas nuo 2 iki 10 litų mokestis. Papildomai reikia mokėti už fotografavimą ir filmavimą. Lankytojai čia gali ne tik pamatyti sovietinių stabų skulptūras, bet ir pasiklausyti ano meto muzikos, paragauti „senųjų laikų nostalgijos” patiekalų, įsigyti suvenyrų.

Didelę dalį eksponatų verslininkas įsigijo savo lėšomis arba jam padovanojo ankstesnieji savininkai. Kai kurios skulptūros į parką buvo atgabentos iš patvorių, stipriai apgadintos. 42 skulptūras pagal panaudos sutartį 20 metų saugoti ir eksponuoti perdavė Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas. Sutartyje nebuvo įrašyta sąlyga, kad už skulptūrų eksponavimą autoriams turi būti mokamas atlyginimas. Skulptūros buvo sukurtos sovietmečiu ir autoriams už jas buvo sumokėta. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus kūriniai tapo valstybės nuosavybe.

Į Grūto parką Malinauskas investavo daugiau kaip 6 mln. litų.

Pareikalavo pinigų

Skulptūros parke, be atlygio jų autoriams, buvo eksponuojamos kelerius metus, bet pernai verslininkas gavo LATGA-A raštą, kuriuo reikalaujama agentūrai mokėti už Konstantino Bogdano, Broniaus Vyšniausko, Gedimino Jokūbonio, Alfonso-Vincento Ambraziūno, Nijolės Gaigalaitės, Vaclovo Krutinio ir Stepono Šarapovo kūrinių (8 skulptūros) viešą eksponavimą – 6 proc. nuo parduotų bilietų sumos. Grūto parke apyvarta per metus siekia apie milijoną litų.

„Nesuprantu, kuo remiantis reikalauja mokėti 6 proc. nuo apyvartos, jei valstybė nuo pelno ima 15 proc.”, – piktinosi verslininkas. Be to, Malinauskas kasmet mokėdavo po 600-700 litų už tai, kad kavinėje lankytojai girdi sovietinių laikų muziką. Panašią sumą verslininkas sumokėdavo ir už tai, per renginius skambėdavo sovietiniai maršai ir dainos.

Matulevičienės nuomone, 6 proc. gal ir per didelė suma, reikalaujama iš verslininko, nes jis ne tik parduoda bilietus už ekspozicijų apžiūrėjimą ir gauna pelną, bet ir turi išlaidų, nes rūpinasi jomis.

Daugelį eksponatų teko restauruoti. Malinauską piktina ir tai, kad tik dalis pinigų, kuriuos surenka LATGA-A, atitenka kūrinių autoriams.

„Pernai agentūra surinko apie 12 mln. litų. Iš jų 5,5 mln. išmokėta kūrėjams. Kur atsidūrė likusieji, taip ir neaišku. Nesuprantu, kaip gali valstybėje būti organizacija, kurios niekas nekontroliuoja”, – LATGA-A veikla nepatenkintas teigė verslininkas.

„Sulaukiau daug palaikančių skambučių ir siūlymų organizuoti palaikymo akcijas, tačiau man nepriimtinas toks būdas įrodyti tiesą. Nežadu nei protesto akcijų imtis, nei mokėti pinigų LATGA-A”, – sakė Malinauskas.