Merdintį Klaipėdos senamiestį nuspręsta gaivinti milijoninėmis investicijomis.
Gigantiškų prekybos centrų statybas anksčiau laiminusi savivaldybė dabar susigriebė, kad miesto centras miršta, todėl šių metų biudžeto projekte atsirado nauja eilutė – lėšos senamiesčio atgaivinimo programai.
Tikimasi, kad žmones iš vartojimo bažnyčiomis vadinamų prekybos centrų pavilios dailininkų parodos gatvėse ar praeivius juokinantys mimai.
Plaukia milijonai
Nors šių metų savivaldybės biudžetas dar nepatvirtintas, neabejojama, kad iš užsienio nusižiūrėtai Senamiesčio atgaivinimo ir paveldo objektų išsaugojimo programai bus skirta 935 tūkst. litų.
Dar per 25 mln. litų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų jau gauta jachtų uostui ir Danės krantinės sutvarkymui, 2 mln. litų – amatų centro parengimui.
Šiuo metu deramasi dėl 10 mln. litų, kurių reikia buvusio tabako fabriko pritaikymo kultūrinėms miesto reikmėms.
Su Ūkio ministerija deramasi ir dėl dar vienos gigantiškos sumos iš gautos ES paramos – 100 mln. litų konferencijų centro atsiradimui Klaipėdos piliavietėje.
Savivaldybės Ekonomikos ir strategijos departamento direktorius Ričardas Zulcas „Klaipėdai” aiškino, kad šiomis priemonėmis bandoma miesto centrą vėl paversti traukos objektu.
„Vakarų Europai, kuri taip pat susidūrė su mirštančių senamiesčių problema, padėjo priemonių kompleksas – kai buvo investuojama į miesto centrus, į juos grįžo žmonės ir verslas”, – sakė jis.
Imituoja miestus
Didiesiems prekybos centrams ateinant į Klaipėdą, buvo svarstoma, kaip tai paveiks miesto centrą. Nuspręsta, kad kitos išeities nėra – klaipėdiečiai būtų nepatenkinti, kad Vilnius ar Kaunas turi prekybos ir pramogų centrus, o uostamiestis – ne.
„Aišku, buvo galima prekybos centrus iškelti už miesto ribų, bet tada būtų atsiradusi transporto problema. Pasaulinės tendencijos rodo, kad pasikeitė žmonių mąstymas – jis tapo labai vartotojiškas. Leidimas statyti nebuvo klaida. Turėjome priimti laikmečio iššūkį”, – tvirtino R.Zulcas.
Jis sakė suprantąs, kodėl žmones taip traukia prekybos centrai. Esą jie imituoja miestus, turi gatves, aikštes.
„Bet jie niekada netaps tikrais miestais, nes yra orientuoti tik į prekybą – juose žmonės negyvena, ten nėra jokio kito verslo”, – sakė departamento direktorius.
Pasak R.Zulco, grąžinti žmones į centrą gali tik savotiški „magnetai”, kuriuos ir žadama kurti.
Jam teko domėtis Vokietijos patirtimi kovojant su senamiesčių merdėjimu.
„Kai tik būdavo sukuriami tie „magnetai”, padidėdavo žmonių srautai, atgydavo ir verslas. Nemanau, kad tai – tik pinigų švaistymas. Bent jau apie nepavykusius pavyzdžius užsienyje girdėti neteko”, – teigė direktorius.
Parodos – gatvėje
Viena iš priemonių, kuri turėtų padėti senamiesčiui atsitiesti, taps neįprasti kultūriniai renginiai. Jiems šiemet skirta 50 tūkst. litų, nors buvo prašoma dvigubai daugiau.
Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Goda Giedraitytė aiškino, kad, ieškant originaliausių idėjų, renginiams organizuoti bus skelbiami konkursai.
„Gal skatinsime dailininkus eksponuoti darbus tiesiog gatvėje, gal samdysimės aktorius, kurie linksmins praeivius. Šie pinigai – nedideli, bet miestas stengiasi”, – senamiesčio gaivinimo programą gynė G.Giedraitytė.
Ji priminė, kad pernai lapkritį miesto taryba patvirtino sprendimą atleisti nuo turto mokesčio senamiestyje dirbančius ar čia norinčius įsikurti amatininkus, galerijų savininkus ir kitus „kultūrininkus”. Taip žmones nuspręsta raginti grįžti į miesto centrą.
Tačiau kol kas ši priemonė nėra veiksminga, nes dažniausiai patalpos kultūrinei veiklai yra nuomojamos.
Teisę į lengvatą turi patalpų savininkai, o ne tie asmenys, kurie jas išsinuomojo dirbtuvėms ar meno galerijai įkurti.
G.Giedraitytė neslėpė – senamiestyje galėtų būti daugiau parduotuvių, kavinukių.
„Tačiau svarbiausia, kad keičiasi tradicijos. Kai buvau maža, su tėvais eidavome į Parodų rūmus arba šiaip ramiai pasivaikščioti. Dabar visi skuba į „Akropolį”. Norėčiau tikėti, kad seni žmonių įpročiai sugrįš”, – vylėsi Kultūros skyriaus vedėja.
Siūlė draugauti
Kad senamiestis gęsta, pripažino ir Turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė Romena Savickienė.
„Senamiestyje daugiau tuščių langų nei puošnių vitrinų. Suprantu, kodėl verslininkai keliasi į prekybos centrus – ten nuomos kainos ne tokios aukštos. Gaila, kad centras liko be parduotuvių – net suvenyrų užsieniečiams nėra kur nusipirkti. Kavinukių, kuriomis garsėja užsienio senamiesčiai, pas mus irgi tik viena kita”, – apgailestavo ji.
Į informacijos centrą besikreipiantys turistai dažnai klausia, kur galėtų apsipirkti.
„Nurodome prekybos centrus, nes galimybės apsipirkti senamiestyje nėra”, – sakė R.Savickienė.
Ji neslėpė, kad prekybos centrai siūlė draugauti – vežioti turistus specialiais autobusiukais tiesiai iš Kruizinių laivų terminalo.
„Atsisakėme. Dar turime vilties, kad senamiestis atsigaus”, – teigė informacijos centro direktorė.
R.Savickienė sakė nenorinti kaltinti prekybos centrų – šie tik dirba savo darbą. „Senamiesčio gaivinimu turėtų rūpintis miesto valdžia”, – mano ji.
Turėjo pagalvoti
Verslininkė Asta Straupienė, turinti po vieną kosmetikos ir parfumerijos parduotuvę „Akropolyje” ir miesto centre, sakė nejaučianti, kad prekyba pastarojoje parduotuvėje būtų suprastėjusi.
„Skundžiasi tie verslininkai, kurie tingi pasijudinti. Tuščios kavinės? Tegul įrašo reklaminį klipą, kuriame prašo užeiti pasivaišinti ir taip paremti senamiestį, ir paleidžia gatvėje. Manau, norinčiųjų paremti tikrai atsirastų”, – kategoriška buvo A.Straupienė.
Ji teigė nesuprantanti, kodėl kaltinami didieji prekybos centrai.
„Kam visus šunis karti ant „Akropolio”? Jeigu žmonės ten važiuoja, vadinasi, juos sudomina. Tegul ir senamiestis vilioja – išvaro aktorius į aikštę žmonių linksminti. Galų gale, kuo čia dėti prekybos centrai? Miesto valdžia turėjo mąstyti”, – piktinosi verslininkė.
Klaipėdos „Akropolio” valdytojas Ovidijus Zibalis problemą komentavo lakoniškai: „Jokios kaltės dėl senamiesčio nejaučiame. Nepretenduojame su juo konkuruoti. Jis – kultūrinis, istorinis paveldas, ir tegul toks lieka.”