Ketvirtadienio vakarą po ilgos pertraukos Palangoje koncertavo 56-erių Rusijos estrados žvaigždė Valerijus Leontjevas.
Smarkiai pavėlavęs į sutartą susitikimą ir iki koncerto turėjęs vos daugiau nei valandą laisvo laiko dainininkas žurnalistų paprašė dar luktelti penkiolika minučių, kol suvalgys iš anksto užsisakytą lietuvišką šiupininę.
Baltu limuzinu privažiavęs V. Leontjevas, nelaukė, kol mašina įsuks į viešbučio „Vila Viola” kiemą. Šviesiai ir stilingai atrodantis dainininkas iššokęs iš automobilio nuotaikingai iškėlė ranką, pasisveikino su jį pasitikusiais žmonėmis ir puolė į glėbį žinomai Lietuvos dainininkei Birutei Petrikytei.
Pasak B. Petrikytės, su V. Leontjevu juos sieja ilgametė draugystė. „Visai neseniai man teko lankytis Maskvoje, – pasakojo dainininkė. – Pasitaikius tokiai progai pagalvojau, jog galiu pabandyti pakviesti Valerijų į Palangoje vyksiantį tarptautinį pramoginės muzikos festivalį „Palanga-2005”. Pas V. Leonjevą ir jo komandą atvykau nešina lietuviškomis gėrybėmis: buteliuku naminukės ir gardžiai kvepiančia lietuviška dešra. Nuoširdžiai paprašiau, kad atvyktų pas mus. Ir Valerijus atsisukęs į savo žmones paprastai ištarė: „Vaikinai, važiuosime į Lietuvą”.
Rusijos žvaigždė užsisakė viešbučio apartamentus keturioms paroms, tačiau po koncerto Palangoje iš karto išvyko atgal į Maskvą – jo laukia daugybė koncertų ir kitų projektų.
Su V. Leontjevu drauge atvyko septyni muzikantai ir aštuoni šokėjai. Išskirtinių reikalavimų nei žvaigždė, nei jo aplinka viešbučio personalui nepateikė, išskyrus norą prieš koncertą suvalgyti lėkštę sriubos.
Po trumpo atokvėpio V. Leontjevo apartamentuose ir įvyko pokalbis su žvaigžde. Ir nors iš anksto buvo pranešta, jog pokalbiui skirta tik septyniolika minučių, V. Leontjevas būtų galėjęs apie save pasakoti ir daugiau laiko. Patogiai įsitaisęs, gana dažnai užsidegdamas vis naują cigaretę, jis pagarbiai ir nuoširdžiai atsakė į visus jam pateiktus klausimus.
Kiek kartų Jums teko lankytis Lietuvoje?
Labai sunku būtų suskaičiuoti, kiek per trisdešimt metų koncertavau jūsų šalyje. Tikrai nemažai. Bet į Palangą atvykau pirmą kartą ir labai džiaugiuosi, kad Birutė Petrikytė mane pakvietė.
Pasiūlė, ir iš karto sutikote. Bet juk Jūs esate labai užsiėmęs žmogus.
Birutė pas mus atvyko su tokiomis gėrybėmis, kad sunku buvo atsisakyti. Nežinau, kas tai per gėrimas – naminis ar gamyklinis, bet labai skanus.
Valerijau, scenoje esate daugybę metų, bet atrodo, jog laikas jūsų nepalietė. Kokia Jūsų jaunatviškumo paslaptis?
Visa paslaptis – darbas. Jeigu metai iš metų gulėčiau ant lovos, gal jau net užpakalio nuo jos nepakelčiau. Per trisdešimt metų tik šiais metais turėjau 50 dienų atostogas. O šiaip – nuolatinis ir įtemptas darbas.
Jūs nuolatos gyvenate Rusijoje, ar dar turite būstą ir kitoje šalyje?
Mano gyvenimas padalintas į dvi dalis – Rusija ir Amerika. Mano žmona yra Amerikos pilietė ir gyvena Majamyje.
Kaip dažnai tenka pasimatyti su savo antrąja puse?
Kartą per mėnesį mes būtinai apkabiname vienas kitą. Vieną kartą aš vykstu pas ją, kitą mėnesį ji mane aplanko. Mums tai visiškai normalu ir keistai žiūrime į tas poras, kurios, tarkim, trisdešimt metų badosi nosimis ir trinasi namuose vienas į kitą.
Kuo ji užsiima Majamyje?
Ji turi nuostabų užsiėmimą – kerpa šuniukus.
Nuvykęs į Majamį leidžiate sau pailsėti ar užsiimate kokia veikla?
Va, Majamyje, guliu ant lovos ir nieko neveikiu. Ten aš galiu gyventi normalų žmogišką gyvenimą be nuolatinio bėgimo, sėdėjimo automobiliuose ar lėktuvuose.
Ar pagalvojate apie karjeros pabaigą?
Taip toli neplanuoju. Dainininko karjera gali nutrūkti dviem atvejais: kai publika praranda norą domėtis tavimi arba kai pats artistas praranda norą tarnauti publikai. Nors gal yra ir dar vienas variantas – kai nutinka abu mano išvardinti dalykai.
Jūs – pesimistas ar optimistas?
Greičiau pesimistas. Aš visada gyvenime geriau nusiteikiu pačiam blogiausiam atvejui nei gyvenu iliuzijų pasaulyje. Man taip lengviau gyventi. Tada gyvenime būna mažiau nemalonių išgyvenimų. Aš iš anksto žinau, kad viskas bus blogai.
Ar turite artimų draugų tarp Rusijos šou žvaigždžių?
Draugystė – tai tokia būsena, kai turi nuolatos bendrauti su brangiais žmonėmis. O mums, šios profesijos atstovams, tokia galimybė yra atimta. Tačiau yra keletas, su kuriais kartais randu laiko nuoširdžiai pabendrauti. Tai Irina Alegrova, Filipas Kirkorovas, Larisa Dolina, Laima Vaikule. Ir, žinoma, Birutė Petrikytė. Nors mes su ja paskutinį kartą matėmės dar prieš subyrant sąjungai, išlikome artimi ir draugiški.
Kaip jums pavyksta scenoje atrodyti neįprastai stilingai ir efektingai?
Ar jūs nepastebėjote, kad turiu išpuoselėtą skonio jausmą (juokiasi ir užsidega cigaretę). Turiu aukšto lygio dizainerių, kurie man talkina kuriant sceninius drabužius.
Kurios šalies publika nuoširdžiausia?
Ta, kuri ateina į mano koncertus.
Kokia jūsų nuomonė apie plastines operacijas. Regis, jei nebūtumėt dainininkas, laikytumėte rankoje skalpelį?
Taip, jaunystėje labai norėjau tapti plastinės chirurgijos gydytoju. Bet yra kaip yra. O dėl plastinių operacijų, tai man atrodo, jog tai yra medicinos stebuklas. Jeigu yra galimybė atrodyti geriau, gražiau – tai ir reikia ja pasinaudoti.
O jums atlikta plastinė operacija?
Man jau greitai šešiasdešimt metų. Ir būtų juokinga, jei aš jums dabar žiūrėčiau į akis ir tikinčiau, kad ne, aš šiaip labai gražiai atrodau. Žinoma, kad esu pažįstamas su skalpeliu. Man buvo nuimti maišeliai po akimis. Žmogui, dirbančiam šou versle, neįmanoma išsiversti be plastinės chirurgijos. Man atrodo, kad publikai maloniau mane matyti tokį nei ištinusiu veidu, storą ir apdribusį.
Ar jūs sportuojate?
Ne, neturiu laiko lankytis sporto salėse. Namuose turiu sporto salę, hantelių, štangą, kitokių man reikalingų įrengimų. Bet aš jau daug metų draugauju su svarstyklėmis ir jos man pasako visą teisybę. Kas tris dienas pasižiūriu, kas su manimi darosi.
Išvardinkite, kiek turite namų, automobilių, lėktuvų ir kitokių gėrybių?
Neturiu nei sraigtasparnio, nei lėktuvo, ir neturiu galimybės jų nusipirkti. Turiu automobilį „Porsche”, butą Maskvoje, namą Majamyje ir vilą.
Ar jūs laimingas žmogus?
Taip, kai pagalvoju apie tūkstančius žmonių, kurie keliasi nuskambėjus žadintuvui ir eina į nemėgstamą darbą, bendrauja su nemėgstamais žmonėmis, tada suprantu, kad aš laimingas žmogus.
Ar daug ko teko atsisakyti vardan populiarumo?
Juoką kelia tokie pasakymai – oi, tas prakeiktas populiarumas, niekur pasirodyti negali, lipa nat galvos, oi, oi, oi. Nieko panašaus, visa tai melas. Laimė būti populiariam ir aš labai džiaugiuosi, kad taip gyvenu. Žinoma, aš negaliu laisvai vaikščioti Maskvos gatvėmis. Ir nevaikštau, važiuoju į Majamį ir tada vaikštau kiek noriu, ir darau, ką noriu.
Turite svajonių?
Vieną ir didelę. Paskutines gyvenimo akimirkas norėčiau praleisti į Rojų panašioje saloje. Norėčiau ją ir nusipirkti.
Ingrida Albrechtienė
„VAkarų ekspresas”