Pasaulio ekonomika šiemet turėtų stabtelėti, tačiau Baltijos šalių ūkiams tokios tendencijos – nė motais. Šiandien pasirodžiusioje naujausioje didžiausios Baltijos ir Šiaurės šalių finansų grupės „Nordea” apžvalgoje „Nordea Economic Outlook” teigiama, kad pagal augimo spartą nuo Latvijos ir Estijos kiek atsiliekanti Lietuva jau kitąmet vėl gali tapti sparčiausiai augančia Baltijos valstybe.
„Nordea” ekspertai prognozuoja, kad Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimas šiemet sieks 7,4 proc. , Latvijos ūkis augs 9,5 proc., o Estijos – 8,9 proc. „Lietuvos ekonomikos plėtra šiek tiek lėtesnė nei kaimynių, o šiemet ji dar kiek stabtelės dėl didinamų euro zonos palūkanų bei lėčiau augančios vidaus paklausos, tačiau valdžios planai mažinti darbo jėgos apmokestinimą Lietuvos ūkio variklį gali vėl įsukti iki 8 proc. augimo 2008-aisiais”, – apžvalgoje teigia vyresnysis „Nordea” analitikas Baltijos šalims ir Lenkijai Mika Erkkilä.
Ekspertai teigiamai vertina ketinimus sumažinti gyventojų pajamų mokestį iki 24 proc. ir mano, kad mokesčių gniaužtų atpalaidavimas gali paspartinti vartojimą Lietuvoje daugiau nei prognozuojama. „Nordea” konstatuoja, kad paniškas nekilnojamojo turto brangimas jau baigėsi ir šioje rinkoje per artimiausius porą metų neturėtų būti didelių sukrėtimų. Tiesa, euro įvedimo klausimas lieka miglotas ir „Nordea” kol kas nesiima tvirtinti, kad Lietuva bus pasirengusi eurą įsivesti 2010 metais. Infliacijos valdymo politiką greičiausiai nulems artėjantys savivaldybių ir Seimo rinkimai.
Pernai Estijos ekonomika augo taip pat sparčiai kaip ir Latvijos (11,9 proc.), tačiau šiemet augimas sulėtės dėl to, kad šios šalies augimo rezervai jau išnaudoti. Gamybos pajėgumų limitai pasiekti jau pernai, skolinimosi banga atslūgsta, pamažu nurimo ir nekilnojamojo turto rinka. Darbo rinkos galimybės taip pat išnaudotos, todėl vienintelė galimybė išlikti konkurencingiems – didinti gamybos efektyvumą. „Nordea” ekspertai nemano, kad Estijai tapti euro zonos nare pavyks anksčiau nei 2010 metais. Šiemet Estijos BVP turėtų augti 8,9 proc. , o kitąmet augimas sieks 7,1 proc.
Latvija vis dar ieško augimo galimybių ribų, todėl šalies ūkyje išties karšta. Nekilnojamojo turto rinka nė nemano stabilizuotis, nors ekspertai perspėja, kad turtas pervertintas, „Nordea” ekspertai neprognozuoja, kad rinką kiek atvėsins Europos centrinio banko ketinimai šiemet dar padidinti bazinių palūkanų norma, lygiai kaip gamybos augimo nepristabdė sparčiai brangusi darbo jėga. Taigi, kaimynai greičiausia dar turi augimo rezervų, todėl nesitikima nei ypatingo BVP augimo lėtėjimo, nei mažėjančios infliacijos. Todėl Latvija eurą galės įsivesti ne anksčiau 2011 metų. Šiemet Latvijos ekonomikos augimas turėtų siekti 9,5 proc., kitąmet – 7,6 proc.