Užsienio investuotojų įkurta gamykla nuolat plečiasi, o čia pagaminti verpalai Lietuvoje neužsibūna – visa produkcija eksportuojama
Iš Raseinių rajone danų įkurtos įmonės „Danspin” pagamintų siūlų išaustų kilimų Lietuvoje neįsigysite, mat visa produkcija išvežama į svečias šalis. Ne veltui praėjusių metų pabaigoje Lietuvos verslo darbdavių konfederacija „Danspin” įvertino kaip daugiausia eksportuojančią vidutinę įmonę.
„Eksportuojame absoliučiai visą produkciją. Vilnonius kiliminius verpalus išvežame į Daniją, o ten jie paskirstomi ir išvežami į kitas valstybes. Dalį verpalų patys gabename į Didžiąją Britaniją”, – kalbėjo Rosvaldas Kunickas, „Danspin” direktorius.
Pašnekovas įsitikinęs, kad tvirtintis Lietuvos rinkoje net mėginti neverta – iš „Danspin” suverptų siūlų išausti kilimai per daug brangūs, kad jais pavyktų sudominti pirkėjus Lietuvoje.
„Lietuvoje paklausesnis trikotažinis siūlas, iš kurio mezgamos kojinės. O vilnonių kiliminių siūlų rinkos nėra. Lietuvoje kilimus audžia „Lentvario kilimai”, tačiau jų kiek kitokia technologija, mūsų pagaminti verpalai netinka”, – sakė Kunickas.
Planuoja plėstis
Prieš penkerius metus Raseinių rajone pradėjusi veikti įmonė jau dvejus metus skaičiuoja pelną. Dabar „Danspin” įmonėje dirba 165 darbuotojai. Tačiau direktorius prasitarė, kad dar šiais metais tikimasi pastatyti gamybinį cechą, atidaryti dar vieną gamybos liniją. Kunickas skaičiuoja, kad po šios plėtros „Danspin” prireiks dar 30 darbuotojų.
„Įmonės eksportas priklauso nuo gamybos pajėgumo. Kuo šis didesnis, tuo daugiau produkcijos galima eksportuoti. Su kiekviena nauja technologine linija didėja produkcija. Diduma jos pasiekia nuolatinius klientus, – kalbėjo Kunickas. – Nuo pat pradžių po truputį judame į priekį. Pirmiausia atidarėme vieną gamybos liniją, paskui antrą, trečią. Šiandien jų – septynios. O iš penkių „Danspin” grupei priklausančių fabrikų Raseinių rajone įkurta gamykla pagal gamybos mastą yra viena didžiausių.”
Lietuva patraukli verslui
Vilnos ir sintetinių verpalų gamyklą Raseinių rajone įkūrė užsienio investuotojas iš Danijos „Danspin AS”. Pasak Kunicko, kur statyti vilnos ir sintetinių pluoštų gamyklą, danai rinkosi iš kelių šalių. Dairytasi po Ukrainą, Baltarusiją, Estiją, Lenkiją. Neseniai „Danspin AS” įsigijo fabriką Estijoje, tačiau prieš kelerius metus vilnos ir sintetikos verpalų gamyklą danai nutarė įkurti Lietuvoje.
„Investuotojui patraukli pasirodė mūsų aplinka, infrastruktūra, galimybė pasinaudoti darbo jėga šiame rajone. Gamyklą Lietuvoje įkūrusi „Danspin AS” – Europoje lyderiaujanti vilnonių kiliminių verpalų gamintoja. Gamybą plėsti ne vien Danijoje, bet ir už jos sienų „Danspin AS” nutarė dėl Danijoje itin didelių darbo jėgos sąnaudų. O gaminant verpalus būtent darbo jėga sudaro didžiąją kainos dalį”, – pasakojo „Danspin” direktorius.
Vilnos ir sintetinių verpalų gamykla Raseiniuose – plyno lauko investicijų pavyzdys. „Danspin” investuotojams reikėjo patiems nutiesti kelius, pasirūpinti elektros laidais bei transformatorine, pastatyti pastatus ir apmokyti darbuotojus.
Moko darbuotojus
Investicijų ruošiant specialistus „Danspin” nepavyksta išvengti ir dabar. Tačiau Kunickas nesiskundžia: džiaugiasi, kad sekasi bendradarbiauti su Lietuvos darbo birža ir Alytaus profesinio rengimo centru. Darbo birža suranda darbuotojus, Alytuje jie apmokomi, o į „Danspin” atvyksta atlikti praktikos. Pasak Kunicko, 100 proc. atlikusiųjų praktiką „Danspin” čia lieka dirbti.
Įmonės direktorius sako, kad į Raseinių rajone įkurtą įmonę priviliojami dirbti ne tik vietiniai žmonės, bet ir vilniečiai ar kauniečiai. „Labiausiai trūksta aukštesnės klasės specialistų, tad jų ieškome ne tik Raseiniuose. Jaučiame darbo jėgos trūkumą, tačiau stengiamės išlaikyti darbuotojus, mėginame sukurti geras darbo sąlygas. Tai padeda, todėl darbuotojų rotacija mūsų įmonėje nėra didelė. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai išvykę į užsienį laimės ieškoti darbuotojai netrunka grįžti atgal”, – kalbėjo Kunickas.
Kliūtys įveikiamos
Prisimindamas verslo pradžią Kunickas sakė negalintis tvirtinti, kad ji buvusi itin bloga. Tačiau pašnekovas pripažino, kad įveikiant biurokratinius formalumus reikėjo ir jėgų, ir laiko. Ypač daug teko vargti tvarkant su infrastruktūros plėtra susijusius dokumentus. „Būtų malonu, jei valdžia daugiau dėmesio skirtų tvarkant infrastruktūrą, paruoštų dirvą ateinančiam verslui. Mums kuriant įmonę reikėjo ir kelius, ir elektros laidus tiesti. Tai nebuvo lengva, tačiau teigti, kad sukurti tokie slenksčiai, kurių negalima perkopti, būtų neteisinga. Be to, labai palankiai į gamyklos kūrimą žiūrėjo Raseinių rajono valdžia, – prisiminė Kunickas. – Yra dalykų, kurie galėtų būti tvarkomi paprasčiau, tačiau įveikus kliūtis nebesinori dairytis atgal.”