Finansų ministro sūnaus Donato Balčyčio baudžiamojoje byloje apklausti jį įklampinusio projekto paramai gauti rengėjai
Giminaičių interesais ir savo pelnu rūpinęsis Nerijus Žagunis neigia prašęs bendramokslių iš Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) pasirūpinti tuo, kad paraiška daugiau nei milijonui litų iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų gauti būtų patenkinta.
Sūnus tėvui rengė projektą
Vakar teisme liudytoju apklaustas N.Žagunis papasakojo apie tai, kaip parengė tėvui ir kitam tolimam giminaičiui priklausančios bendrovės „Panevėžio melioracija” paraiškos paramai gauti projektą ir teigė, kad nebandė paveikti senus pažįstamus, dirbusius LVPA, o dabar sėdinčius ant teisiamųjų suolo, kad šis projektas būtų gerai įvertintas ir sėkmingai praeitų atranką.
Buvę LVPA darbuotojai Donatas Balčytis, Tomas Ulinauskas, Mindaugas Vilčinskas ir Paulius Kairys dabar teisiami už oficialių dokumentų suklastojimą ir piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Jie kaltinami padidinę „Panevėžio melioracijos” projekto įvertinimo balus iš 62 į 65. „Panevėžio melioracija” iš ES prašė 1,19 mln. litų kokybiškos žvyro skaldos gamybos investiciniam projektui įgyvendinti.
N.Žagunis, kuris kartu su T.Ulinausku ir M.Vilčinsku kartu mokėsi Vytauto Didžiojo universitete, metė darbą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ir 2004 m. įkūrė bendrovę „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra”, į kurią su prašymu padėti parengti projektą paramai gauti kreipėsi jo giminaičių bendrovė „Panevėžio melioracija”.
Kaip sakė N.Žagunio tėvas Antanas Žagunis, dirbantis „Panevėžio melioracijos” valdybos pirmininku, bendrovė iš pradžių pati bandė parengti verslo planą ir paraišką, tačiau šios užduoties savarankiškai „neįkando”, tuomet ir buvo nuspręsta kreiptis pagalbos į sūnaus konsultacinę įmonę.
Politikas paraiškos likimu nesidomėjo
Panevėžio rajono meras valstietis liaudininkas Povilas Žagunis, kuris teisme prisistatė kaip netikras antros eilės A.Žagunio pusbrolis, tvirtino, kad „Panevėžio melioracijai” tuomet rūpėjo, kad „būtų tinkamai parengtas projektas, o giminystės ryšiai neturėjo reikšmės”.
P.Žagunis taip pat sakė, kad jis pats 2004 m. lapkritį, tuomet dar būdamas „Panevėžio melioracijos” direktoriumi, pasirašė N.Žagunio firmos parengtą projektą ir po kelių dienų paliko šią darbovietę, kadangi buvo išrinktas Savivaldybės meru. Nors Panevėžio rajono galva iki šiol valdo apie 21 proc. „Panevėžio melioracijos”, jis tikina, kad nuo to laiko nesidomėjo paraiškos vykdymo eiga, kadangi vengė su savo politiniu statusu nesuderinamos veiklos.
N.Žagunis prisipažino, kad jis nėra paraiškos autorius – jai parengti jis samdė subrangovinę konsultacinę bendrovę „Bankinės konsultacijos”. Jis teigė, kad jo bendrovė, kurioje, be finansininkės, dirbo tik jis pats vienas, iš viso tokiu būdu parengė apie dešimt projektų ES lėšoms gauti, o iš jų sėkmės sulaukė tik „du ar trys”.
„Panevėžio melioracija” už paraiškos parengimą N.Žagunio firmai sumokėjo 7 tūkst. litų, o dar 60 tūkst. buvo sutarta sumokėti, jeigu paramos lėšos bus gautos.
Keisti šeimyniniai santykiai
Deja, 2006 m. sausį, prieš pat įvykius, dėl kurių teisiami keturi buvę LVPA darbuotojai, sutartis tarp „Panevėžio melioracijos” ir „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūros” buvo nutraukta. Pasak A.Žagunio, taip atsitiko dėl to, kad jo sūnaus firma „ilgai vedžiojo už nosies”, žadėdama, kad „parama tuoj bus gauta”.
Proceso dalyviams ir žiūrovams liko tik stebėtis tokiais pareiškimais, kadangi teismo salėje santykiai tarp tėvo ir sūnaus anaiptol neatrodė įtempti. Jie neslėpė, kad gyvena kartu tame pačiame name. Teisėjų klausiamas, ar kalbėdavosi su sūnumi namuose apie paraiškos likimą, A.Žagunis nieko konkretaus negalėjo atsakyti.
Beje, „Panevėžio melioracijai” 2006 m. gegužę prašytas milijonas vis dėlto buvo skirtas, tačiau bendrovė jo atsisakė, kadangi tuo metu pretendavo į didesnę paramos sumą iš kito ES fondo.
N.Žagunis teisme sakė, kad dažnai susitikdavo su bendramoksliu T.Ulinausku, bet šie susitikimai įvykdavo „ne dėl šio projekto”. Tačiau susitikimų metu neišvengta kalbos ir apie tai, o T.Ulinauskas N.Žagunį informuodavo apie tai, kokioje stadijoje yra paraiškos vertinimas.
Apie tai, kad keturi LVPA darbuotojai tapo įtariamaisiais suklastoję vertinimo dokumentus „Panevėžio melioracijos” naudai, N.Žagunis sakė sužinojęs tik tuomet, kai apie tai pradėjo rašyti spauda. N.Žagunis tvirtino neprašęs to jų daryti.