Kasmet uostamiestį sudrebinanti Jūros šventė svečius pasitinka vis kitokia.
71 metų istoriją turinčioje triukšmingiausioje miesto fiestoje buvo visko – ir iškilmingų priesaikų mylėti jūrą, ir karinių laivų paradų, ir ideologizuotų karnavalų, ir trankių roko koncertų. Šiųmetinė šventė miestiečius ir Klaipėdos svečius nustebins net 105 renginiais bei ilgai laukta naujove – šventė apleidžia miesto centrą ir priartėja prie vandens. Organizatoriai mano, kad ji privalo keistis ir toliau. Planuojama Jūros šventę paversti tarptautiniu traukos objektu ir apmokestinti kai kuriuos jos renginius.
Ragavo vandenį
Šiais laikais Jūros šventė yra pramoginis šalies masto renginys, tačiau taip buvo ne visada. 1923-iaisiais, kai Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos, buvo labai susirūpinta jūrinės valstybės įvaizdžio kūrimu. Jūros šventė tapo viena iš priemonių, siekiančių žemdirbio mentalitetą paversti jūriniu.
Pirmoji šventė įvyko 1934-aisiais. Į Klaipėdą traukiniais ir Nemunu suvažiavo net 100 tūkst. žemdirbių iš visos Lietuvos. Anuometinėje spaudoje buvo rašoma, kad tūkstančiai žmonių brido į jūrą, ragavo vandenį ir stebėjosi, kodėl šis sūrus.
Nors masinė šventė pavyko, iki pat Antrojo pasaulinio karo tokia forma ji organizuojama nebebuvo. Jūros idėjos propagavimui tuomet pasirinktos kitos priemonės – 1935-aisiais pradėtas spausdinti leidinys „Jūra”. 1936-aisiais Jūros šventė buvo skirta akademiniam jaunimui. Šimtai pasipuošusių studentų išsirikiavo pajūryje ir iškilmingai prisiekė mylėti jūrą.
Grįžta prie vandens
Masinė Jūros šventė atgijo tik 1964-aisiais. Būtent tada pradėtas rengti karnavalas, vyko karinių laivų pasirodymai, artimieji žuvusių jūreivių atminimui į jūrą leido vainikus. Nors anuometinėje šventėje netrūko pramogų, ji buvo labai ideologizuota – buvo didžiuojamasi karine jėga, jūrine pramone, penkmečių gamybiniais laimėjimais.
Pasak Klaipėdos savivaldybės Socialinio departamento direktorės Nijolės Laužikienės, tarybinės Jūros šventės turėjo ir teigiamų nuopelnų – jos išmokė klaipėdiečius švęsti.
„Vilniuje masinių renginių metu būna ir kraupių muštynių, ir mirčių. Klaipėdoje tokių atvejų – kur kas mažiau. Gal išmokome tolerantiškai žiūrėti į atvykėlius? Gal dėl to, kad visus metus laukiame šios šventės?” – spėliojo valdininkė.
Pasak N.Laužikienės, šiais laikais sovietinės ideologijos neliko nė pėdsako.
Šiuolaikinės Jūros šventės užduotis – plėtoti ne tik vietinį, bet ir tarptautinį turizmą, gerinti miesto įvaizdį.
Šiemet atliktas eksperimentas – į uostamiestį prisivilioti dvejas tarptautines jachtų lenktynes – pavyko. „Tie, kurie skundėsi, kad Jūros šventėje nebeliko jūros, gali džiaugtis marias užtvindžiusių burlaivių vaizdais”, – „Klaipėdai” sakė N.Laužikienė.
Vilios turistus
Tačiau valdininkė tikino, kad užsienio turistų šventėje – per mažai. Pernai atlikta viešbučių apklausa nenudžiugino – tik maža dalis užsieniečių atvyko specialiai į Jūros šventę.
„Optimistiškai nuteikė tai, kad visiems atsitiktiniams svečiams šventė patiko. Tad yra vilties, kad jie apie renginį papasakos tėvynainiams”, – mano N.Laužikienė.
Valdininkė sakė neabejojanti, kad jeigu šie tyrimai būtų atlikti šiemet, statistika teiktų daugiau vilčių.
„Galima būtų turistus vilioti ir agresyviau, tačiau kol kas nėra kontakto tarp skirtingų miesto įstaigų. Jos dirba kiekviena sau. Kodėl gi neparuošus turistams paslaugų paketo, kad jie galėtų ne tik Jūros šventėje pasilinksminti, bet ir burlaiviais jūroje paplaukioti, ir pažvejoti, ir Palangą ar Nidą aplankyti?” – retoriškai klausė ji.
Už pramogą – pinigai
Turistų stygius – ne vienintelis Jūros šventės trūkumas. Pasak N.Laužikienės, jeigu nepasikeis dalyvių požiūris į pačią šventę, jos gali laukti liūdna pabaiga. „Šventę išlaiko rėmėjai, kurie duoda pinigų tik vardan tradicijos, bet ne iš strateginių paskatų. Taip ilgai nesitęs. Todėl kai kuriuos renginius reikėtų apmokestinti, o klaipėdiečiai už pramogas mokėti nepripratę”, – mano N.Laužikienė.
Šiemet buvo svarstoma, ar verta už įėjimą į naują Jūros šventės erdvę – Kruizinių laivų terminalą – imti nors simbolinį vieno lito mokestį.
2000-aisiais miesto savivaldybės įkurtos viešosios įstaigos „Jūros šventė” direktorius Remigijus Mockus „Klaipėdai” sakė, kad renginių apmokestinimas kol kas neįmanomas.
„Sutinku, kiekvienas produktas turi būti perkamas, bet aptverti tvora Teatro ar kitą aikštę yra neįmanoma. Kol šventė liks centrinėse miesto aikštėse, renginiai bus nemokami”, – pasakojo R.Mockus. Tačiau viešosios įstaigos direktorius neatmetė galimybės ateityje rimtai svarstyti renginių apmokestinimą.
Trečdalį – 300 tūkst. litų – Jūros šventės organizavimui skiria miesto savivaldybė. Kitas išlaidas padengia rėmėjai. Nors šventė yra Šalies masto, Vyriausybė neketina jos finansuoti.
Karnavalai – brangūs
Sovietmečiu ypač pamėgti didingi karnavalai centrinėse Klaipėdos gatvėse šventės dalyvių jau kurį laiką nebedžiugina.
„Anksčiau jie buvo organizuojami uostamiesčio įmonių dėka – gavus partijos komiteto įsakymą gamyklos privalėjo gaminti dekoracijas. Šiomis dienomis toks karnavalas kainuotų milžiniškus pinigus”, – sakė N.Laužikienė.
Nors buvę „Jūros šventės” vadovai Artūras Šulcas ir Audronė Umbrasienė ne kartą bandė organizuoti karnavalą, jis arba neįvykdavo, arba savo įspūdingumu neprilygdavo anuometiniams.
„Turime pasirinkti, ar darome šventę, ar tik vieną renginį, nes geras karnavalas „suėstų” visą šventės biudžetą”, – aiškino R.Mockus.
Jūros šventės dailininkas Anatolijus Klemencovas dienraščiui patvirtino, kad karnavalas arba turi būti efektingas, arba jo visai neturi būti. „Karnavalas – ne vien nutempti gatve vežimą su didele galva arba iš faneros sukaltą žuvį”, – sakė jis.
Nuskriaustųjų nebus
Visi šiandien prasidėsiančios Jūros šventės renginiai kol yra nemokami. Jų R.Mockaus komanda šiemet paruošė rekordiškai daug – net 105. Kiek aptuštės Herkaus Manto bei Tiltų gatvės, kurios jau kelerius metus turėjo atlaikyti pagrindines linksmybes. „Šiais metais šventės ašimi taps Danės krantinė – erdvės nuo Jono kalnelio iki Kruizinių laivų terminalo”, – pasakojo organizatoriai.
Visi centrinėse miesto aikštėse vyksiantys renginiai bus skirti atskiroms žiūrovų grupėms, todėl vyks tuo pačiu metu. Teatro aikštėje šėls vadinamojo popso gerbėjai, Atgimimo aikštėje rinksis vyresnio amžiaus žmonės, Lietuvininkų aikštė bus tradiciškai atiduota jaunimui, Kruizinių laivų terminale vyks renginiai vaikams, paplūdimiuose ir Danės krantinėje susirungs sportininkai.
Šiuolaikinio meno festivalį „SEAS” šiemet pakeis festivalis „PLArTFORMA”, tradicinis gatvės teatrų festivalis „Šermukšnis” vilios viso pasaulio turgų šurmuliu. Jūros šventės-2005 dalyvius nudžiugins ne vienas, bet du fejerverkai. Vienas jų nugriaudės šiandien 23 val., kitas – dienraščio „Klaipėda” ir televizijos „Balticum” dovanotas fejerverkas – dangų nušvies sekmadienį tuo pačiu metu.
Į šventę atvyksta Mogiliovo (Baltarusija), Manheimo (Vokietija), Čerepoveco (Rusija), Riugeno (Vokietija), Rostoko (Vokietija) bei Gdynės (Lenkija) miestų valdžios atstovai.
Spėjama, kad savaitgalį Klaipėdos gatves užplūs apie pusę milijono žmonių. Kiekvieno klaipėdiečio namuose vidutiniškai apsistos po tris svečius.
Arnoldas Remeika