Pasak finansų ministro, jei Lietuvai kiltų grėsmė neįsivesti euro dėl pernelyg didelės infliacijos, centrinis bankas privalėtų užkirsti kelią vis didėjančiam gyventojų skolinimuisi. Bankininkai savo ruožtu ragina taupiau leisti valstybės pinigus, o opozicija kaltina Vyriausybę deramai nesirengiant euro įvedimo procesui.
Pasak ministro Zigmanto Balčyčio, bankams išduodant daugiau paskolų, didėja ir pinigų kiekis šalyje. Turėdami daugiau lėšų, žmonės perka daugiau prekių, o tuo naudojasi verslininkai, keldami kainas. Ypač ministrui kėlė nerimą būsto paskolų bumas. „Jeigu tokiu tempu būsto paskolų daugės ir tolau, tai gali turėti tam tikrą įtaką. Jeigu ši įtaka iš tikrųjų bus nustatyta, žinoma, kad Vyriausybė siūlys Lietuvos bankui svarstyti įvairias priemones”, – LŽ pabrėžė Balčytis.
Ministras atsisakė plačiau komentuoti, ką komercinius bankus kontroliuojantis Lietuvos bankas turėtų daryti, norėdamas apriboti skolinimosi mastą, nes „šiuo metu kainų didėjimas Lietuvoje atitinka eurui įvesti būtinus reikalavimus”.
Tai, kad pinigų kiekis rinkoje gali lemti kainų šuolį, pabrėžė neseniai Lietuvoje viešėjusi Tarptautinio valiutos fondo misija. Tačiau tuomet fondo ekspertai siūlė ne stabdyti paskolų bumą, bet mažinti valstybės išlaidas. Apie griežtesnę valstybės finansų kontrolę taip pat užsimena ir Lietuvos banko atstovai.
Mindaugas Biliauskas