Specialistų prognozėmis, garso kasetės, apie keturis dešimtmečius ištikimai tarnavusios melomanams ir besimokantiesiems kalbų, po kelerių metų visiškai pasitrauks iš Lietuvos rinkos.
1963-iaisiais sukurtą analoginę garso kasetę pranašesnės skaitmeninės laikmenos išstūmė iš lyderės pozicijų jau praėjusį dešimtmetį. Tačiau netrumpą technologinį gyvenimą turintis formatas iki šiol naudojamas, nors ir nebe taip masiškai, kaip buvo anksčiau.
„Kol namuose bus juostinių magnetofonų, o automobiliuose – tokio tipo grotuvų, tol kasečių reikės”, – sako jų gamintojai ir pardavėjai.
Gamina mažiau
Muzikos leidybos ir platinimo kompanijos „Bomba” Klaipėdos padalinio vadovas Vilius Ančeris sako, kad kasečių pardavimai šiuo metu minimalūs. „Kalbant abstrakčiai, jeigu konkrečiam laikotarpiui kompaktų užsisakau 10, tai kasečių – kokias 3-4”, – kalbėjo pašnekovas.
UAB „Intervid Plius” verčiasi didmenine prekyba garsajuostėmis, kompaktinėmis plokštelėmis, vaizdajuostėmis. Šios įmonės pirkimų skyriaus vadovas Edvardas Kliukoit sakė, jog kritimas garso kasečių pardavimų srityje stebimas 3-4 metus.
„Jų pardavimai smunka apie 15-20 procentų kasmet, – sakė pašnekovas. – Atsižvelgdami į šiuos rodiklius, gaminame mažiau kasečių.”
UAB „Melodija” direktoriaus Sauliaus Sventicko teigimu, leidžiant muzikos albumą, garso kasetės sudaro nuo penktadalio iki trečdalio tiražo, palyginti su kompaktinių diskų dalimi.
E. Kliukoit prognozavo, kad per artimiausius porą metų kasetės visiškai pasitrauks iš Lietuvos rinkos. Anot jo, situacija įvairiose šalyse skiriasi, pavyzdžiui, Vakarų Europos valstybėse kasetės jau beveik nebeplatinamos kaip muzikos laikmena, o štai kaimyninėje Latvijoje jų esą parduodama daug daugiau nei Lietuvoje.
Provincijai ir vyresniems
E. Kliukoit teigimu, sprendimą, ar leidžiant naują albumą ar rinkinį apsiriboti kompaktiniais diskais, ar pasitelkti ir moraliai senesnę laikmeną – garso kasetes, daugiausia lemia tai, apie kokio atlikėjo kūrybą kalbama.
„Kasetėmis, kurios daugiausia perkamos rajonuose, parduodama provincijos gyventojų mėgstamų atlikėjų, tokių kaip broliai Aliukai ar Rytis Cicinas, muzika”, – kalbėjo leidybos įmonės atstovas.
Anot S. Sventicko, taip pat kasetėmis leidžiama vyresnio amžiaus klausytojų mėgstamų atlikėjų muzika.
E. Kliukoit teigimu, įrašytos ir deramai apipavidalintos kasetės savikaina – 2,6 lito, tai šiek tiek pigiau nei kompaktinis diskas. S. Sventickas sakė, kad savikainą lemia tiražas, todėl kompaktinių diskų gamyba gali atsieiti net pigiau nei kasečių.
Juostelių gamintojai – vos keli pasaulyje
„BOD Group”, kuriai priklauso įvairias informacijos laikmenas gaminanti gamykla, rinkodaros ir pardavimų direktorius Ričardas Sartatavičius taip pat sakė, jog kasečių produkcijos apimtys kasmet vis mažėja.
Pavyzdžiui, 2004-aisiais kasečių buvo pagaminta 392 tūkst. vienetų, 2005-aisiais – jau tik 352 tūkst. vnt., o 2006 metais, preliminariais skaičiavimais, – apie 300 000 vnt.
Tuo metu kompaktinių diskų gamybos apimtys auga: 2005-aisias „BOD Group” pagamino 10,5 mln. vnt., o prieš prasidedant paskutiniajam 2006-ųjų ketvirčiui tokie gamybos rodikliai jau buvo viršyti.
„Pagaminti įrašytų kasečių daugiausia užsako muzikos leidėjai ir mokomųjų programų rengėjai iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos”, – sakė pašnekovas.
Anot UAB „ACME Baltija” vadovo Pauliaus Paršeliūno, jų bendrovė pagamina po kelis tūkstančius tuščių kasečių per mėnesį.
„Iš esmės tai sudaro nulinę dalį, palyginti su kitų laikmenų gamybos apimtimis. Bet mūsų strategija – orientuotis į pigiausią lygmenį ir paklausą, todėl kasetes tebegaminame. Jas realizuojame Baltijos šalyse”, – pasakojo pašnekovas.
Anot P. Paršeliūno, palyginti su naujesniais laikmenų formatais, garso kasetės nebeturi jokių pranašumų. Beje, specialisto žiniomis, pasaulyje liko vos kelios gamyklos, gaminančios magnetinę juostelę kasetėms. Jos įsikūrusios Pietų Korėjoje.
R. Sartatavičius prognozuoja, kad iš masinio naudojimo kasetės naujesnių technologijų bus išstumtos po 5 metų, o visiška technologinė mirtis jas ištiks po 30 metų.
Tuo metu technikos tobulėjimas gamintojus verčia orientuotis į naujausias tendencijas. „Gamykla įsigijo naujos įrangos visų optinių diskų – tiek CD bei DVD, tiek naujosios kartos „HD-DVD” bei „Blu-Ray” diskų gamybai”, – sakė „BOD Group” atstovas R. Sartatavičius.
Konkuruojantys didelės talpos diskų formatai „HD-DVD” ir „Blu-Ray”, į kuriuos galima įrašyti 25-50 gigabaitų informacijos, rinkoje buvo pristatyti pernai.