Klaipėdietis DJ Mindaugėlis, rytoj „Global” klube švęsiantis 25-ąjį gimtadienį ir į jį kviečiantis visus savo draugus, bičiulius, pažįstamus bei nepažįstamus, tikina, jog bendraminčių palaikymas buvo vienas svarbiausių dalykų, nulėmusių, jog plokštelių sukimu kadaise apsikrėtęs Mindaugas Bačiliūnas jų iš rankų nepaleidžia jau dešimt metų.
Groti pradėjai būdamas 14-15 metų – buvai baisiai jaunas…
Žinai, pamenu pačią pradžią, kada grodamas mokykloje norėjau pakeisti visa aktų salę į naktinį klubą. Tai ir buvo pirmos svajonės (šypsosi). Realiai, manau, groti pradėjau 15 metų. Tai buvo miesto vidury stovintis apleistas ir sugriuvęs bravoro pastatas „Ghetto”, kuriame grodavau kartu su tokiais didžėjais, kaip DJ Digital, DJ TIM, DJ DEMO, DJ Genys ir t. t. Grodavome perdarytais juostiniais magnetofonais… Taip, tai buvo baisiai seniai. Vakarėliai tęsdavosi iki 12 valandos ryto. Žiemą lauke minus 10, viduje – 15 laipsnių šalčio, vasarą po vakarėlių dažnai važiuodavome prie jūros…
Kada didžjėavimas tapo pagrindine veikla?
Visada svajojau dirbti mėgstamą darbą. Manau, jau pradėjęs groti „Ghetto”, tikrai žinojau, ką aš svajoju matyti šokių aikštelėje. Beveik po 10 metų matau, kad visa tai pildosi!
O kaip susipažinai su Mariumi Ivanovu?
Marių pirmą kartą sutikau klube „Nova”. Jis tada buvo atvažiavęs kaip svečias. Na, o dirbti kartu pradėjome prieš 6 metus. Pamenu, pakviečiau kartu pagroti Zelenogradske (Kaliningrado sritis). Tą dieną atsimenu kaip mūsų dueto gimimą: ten vyko „open air’as”, prie jūros susirinko apie 3000 žmonių. Grojome su Mariumi 5 val. pingpongu. Sugrojus setą, Mariui ir man ištryško ašaros – kaip gražiai tai padarėme!
Dabar esi klubo direktorius. Ar sunku vadovauti?
Viskas – komandos, su kuria aš ir dirbu, dėka. Manau, viską gyvenime daryti sunku, bet jei tu myli vietą ir žmones, su kuriais dirbi bei linksminiesi, tai tampa svajone, o ne darbu!
Niekada nemačiau tavęs liūdno ar pikto. Ar kartais išdroži savo pavaldinius, ar ir su jais visada būni draugiškas ir linksmas?
Čia jų reikėtų klausti, kaip yra iš tiesų (šypsosi). Gyvenimas ne visas rožėm klotas, būna visko. Būnu ir piktas, ir liūdnas, bet, kaip ir sakai, dažniausiai dėl nieko „nesiparinu”.
Ar niekada negalvojai pasikeisti sceninį vardą į kokį anglišką? Beje, kaip tavo vardą taria užsieniečiai?
Galvojau, bet visi mane žino kaip Mindaugėlį! Oi, buvo iš kvailų vadybininkų visokių kvailų minčių, bet likau ištikimas savo vardui. Užsieniečiai mano vardą ištaria, bet ne visi. Šiaip esu žinomas daugiau kaip Mindžiulas (juokiasi).
Jūsų kolektyve Marius atsakingas už ramią ir svaigią dalį, o tu esi negailestingas klubo publikos „žudikas”. Kaip atsirado šis pasiskirstymas?
Na, tikrai niekada savęs nelaikiau žudiku (juokiasi). Šiaip mėgstu judresnę muziką. Tiesiog manau, kad ji sukuria labai smagią atmosferą. Manau, mes su Mariumi tiesiog visada vienas kitą papildome. Tikrai galime vadintis komanda!
Žinau, kad anksčiau nevengdavot sukti ir technomuzikos plokštelių. Ar šiandien iš savo turimos fonotekos galėtumei sugroti pilną technosetą?
Užaugau techno kultūroje, turiu labai daug šios muzikos ir dabar. Jei randu parduotuvėje kokį perliuką, visada jį pasiimu. Manau, galėčiau sugroti mažiausiai 6 valandų technomuzikos setą iš savo dabartinės fonotekos.
Vienas tavo bičiulis išdavė, kad esi „užsikabinęs” už šiandien ypač madingo „electro” skambesio. Kaip pats vertini „electro” skverbimąsi į visus šokių muzikos stilius?
Tik patį „electro” skambesį naudoju savo setuose, bet ne tą tikrąjį „electro”. „Electro”, „electroclash” – tai jau tapo neišvengiama šiuolaikinės šokių muzikos šaka, bet, manau, tikrasis „electro”, „electroclash” greitai nublanks. Amerika jo nelabai pripažįsta, Europoje tai po truputį atsitraukia. Muzikos kultūroje tai jau yra apie dvejus metus, tad laukiame kažko naujo.
Kokį didžėjų svajoji prisivilioti groti į „Global”?
Visus, kurių dar nebuvo. Jų yra tikrai daug… Iš „house” – Roger Sanchez, Erick Morillo ir t. t., „progressive” – John Digweed, Hybrid ir t. t., technomuzikos – Green Velvet…
Rytoj švęsi savo gimtadienį. Ko norėtumei dovanų gimtadienio proga?
Daug daug draugų!!!
Ar audringai šventi savo gimtadienius?
Manau, visi žino, kad per mano ir Mariaus gimtadienius klubas būna sausakimšas, ir tai yra tikrai audringos šventės. Šį savaitgalį klube bus trys šokių aikštelės, skirtos visiems mano draugams. Žinoma, paruošėm ir staigmenų. Rytą planuojame važiuoti prie jūros ir pratęsti linksmybes. Kad tik oras nesutrukdytų mums viso to įgyvendinti.
Turi merginą, kaip ji reaguoja į tai, kad nuo ketvirtadienio iki sekmadienio tu praktiškai gyveni klube?
Šiuo metu klube dirbu šešias dienas per savaitę. Žinau, kad ji tikrai mane supranta, kitaip būti negali. Ji pati šokėja ir puikiai žino, kas yra pramogų verslas.
Pats nepavargsti nuo tokio tempo?
Tai jau tapo mano gyvenimo būdu – dirbu 10 metų, darbų, matau, nemažėja, o atvirkščiai – daugėja. Pasikartosiu – darau tai, ką myliu ir, manau, mane palaiko visi draugai. Tai labai svarbu.
Tave pažįsta visa Klaipėda. Ar galėtumei dabar persikelti į kitą miestą?
Niekada! Manau, šis miestas man davė viską, ir iš jo išvažiuoti tikrai neplanuoju!
Feliksas Žiūrys
„Vakarų ekspresaS”