Pasiekti didelį greitį – nesudėtinga. Paspaudei akceleratoriaus pedalą, ir viskas. Visa kita padarys pats automobilis. Kur kas sudėtingiau – važiuoti ne tik greitai, bet protingai ir saugiai.
Kas tas „didelis greitis”?
Sena tiesa: daugiausia eismo nelaimių įvyksta dėl važiavimo dideliu greičiu. Greitis vairuotoją verčia įsitempti ir sutelkti visą dėmesį į kelią. Net patyrusių vairuotojų, važiuojančių 100 km/h ir didesniu greičiu, pulsas būna 20-40 proc. dažnesnis, negu jiems važiuojant 50-60 km/h. Todėl vairuotojas privalo gerai žinoti važiavimo dideliu greičiu ypatybes ir jas įvertinti praktikoje. Vien žvilgsniui nukreipti nuo vieno objekto prie kito reikia 0,15-0,33 sekundės. Per vieną sekundę vairuotojo žvilgsnis gali aprėpti ne daugiau kaip 3-6 objektus. Greitis šį skaičių dar sumažina.
Todėl sumanus vairuotojas greitį moka pasirinkti atsižvelgdamas į kelio sąlygas – važiuoja greičiau, kai galima, lėčiau, jei būtina.
Ir jokių netikėtumų – tai taip pat sugebėjimas pastebėti, ką gali padaryti kiti, – neleiskite savęs užklupti netikėtai.
Važiavimo greitis priklauso ir nuo eismo intensyvumo. Kuo didesnis greitis, tuo didesnė distancija tarp kolona važiuojančių automobilių. Vokietijoje atliktais tyrimais nustatyta, kad maksimalus kelio laidumas būna tada, kai transporto priemonių greičio diapazonas yra 50-60 km/h. Kuo didesnis greitis, tuo siauresnis matymo laukas, tai yra vadinamasis tunelio efektas (pav.).
Žinoma, vaizdai gali būti apgaulingi, ypač kai važiuojama dideliu greičiu, temstant arba tamsiu paros laiku, pablogėjus matomumui dėl oro sąlygų, kai apakina priešpriešinio automobilio šviesos, kai kelyje pasitaiko pakilimų, nuolydžių, vingių, kai iškreipiama perspektyva. Visais tais atvejais priešpriešiais ir ta pačia kryptimi važiuojančių automobilių distanciją bei greitį vairuotojas įvertina su didele paklaida.
Saugus greitis – vairuotojo meistriškumo įrodymas
Praktikoje gausu skirtingų važiavimo greičio variantų, kuriuos vairuotojai gali pasirinkti važiuodami tomis pačiomis sąlygomis. Vairuotojai, pasirenkantys greitį, kuris labai skiriasi nuo vidutinio, dažniau tampa eismo įvykių dalyviais.
Didelis greitis ir dažnas jo keitimas didina eismo įvykio su sunkiais kūno sužalojimais tikimybę. Mat dėl netikėtai kintančio greičio ir kiti eismo dalyviai verčiami akylai stebėti ir reaguoti į besikeičiančią situaciją. Greitai važiuodamas automobilis sunaudoja daugiau degalų, daugiau išmeta dujų. Kartu didėja transporto priemonių keliamas triukšmas.
Todėl optimalaus greičio pasirinkimas yra ideali priemonė siekiant kompromiso tarp optimalaus kelio laidumo, eismo saugumo ir aplinkos apsaugos.
Nukrypimas nuo vidutinio greičio
Net važiuodami tuo pačiu keliu ir tomis pačiomis sąlygomis vairuotojai pasirenka skirtingą greitį. Greičio keitimas pats savaime gali didinti eismo įvykio riziką. Jei automobiliai juda ta pačia kryptimi skirtingu greičiu, anksčiau ar vėliau tarp jų susidarys konfliktinė situacija. Dėl skirtingo greičio gali susidaryti automobilių spūstis, kuri didina ir eismo įvykio riziką.
Tyrimai rodo, kad tiems vairuotojams, kurių važiavimo greitis labai skiriasi nuo transporto priemonių srauto vidutinio greičio, rizika patekti į eismo įvykį didesnė už tų, kurie laikosi greičio, artimo vidutiniam. Tai reiškia, kad važiuojančiajam didesniu negu vidutiniu greičiu yra didesnė rizika patekti į eismo įvykį nei vairuotojui, kuris laikosi greičio, artimo vidutiniam. Tas pats pasakytina ir apie tuos vairuotojus, kurie važiuoja greičiu, mažesniu už vidutinį. Tada didėja tikimybė, kad į tokį automobilį atsitrenks iš paskos didesniu greičiu važiuojantis automobilis. Dar didesnis greičio skirtumas tarp automobilių ir dviračių, traktorių, vežimų, pėsčiųjų irgi didina eismo įvykio tikimybę.