Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kad labiau atvėsus orams geriau likti namie, o nušalus galūnes – jų nekaitinti.
Hidrometeorologams pranešus apie didelius šalčius, kilsiančią pūgą, reikėtų pasirūpinti maisto, vandens ir kuro atsargomis. Iš namų išvažiuoti ar išeiti rekomenduojama tik būtiniausiu atveju, nes per pūgą sumažėja matomumas, sutrinka tiek miesto, tiek tarpmiestinio transporto eismas.
Kelininkai ne visada spėja laiku nuvalyti kelius. Užsnigti keliai, blogas matomumas neleidžia orientuotis vietovėje – ši situacija gali sukelti pavojų gyvybei.
Per pūgą automobiliui užklimpus, patartina neišjungti variklio arba periodiškai jį šildyti. Būtina stebėti, kad išmetamojo vamzdžio neužverstų sniegas ir išmetamųjų dujų nepatektų į saloną.
Kaimo gyventojams, sužinojus apie galimą pūgą, reikia paruošti gyvuliams pašaro ir vandens atsargų.
Rekomenduojama nenaudoti savos gamybos elektros šildymo prietaisų, nejungti kelių prietaisų į vieną elektros lizdą bei nepalikti jų įjungtų į tinklą be priežiūros.
Esant dideliems šalčiams, kyla pavojus nušalti drabužiais nepridengtas kūno vietas: ausis, nosį, skruostus. Nuo šalčio dažnai nukenčia ir kojų ar rankų pirštai, pėdos.
Esant lengvam nušalimui, pirmiausia žmogų reikia sušildyti, užkloti antklodėmis ar šiltais drabužiais. Jeigu žmogus turi sąmonę, reikia jam duoti šilto (bet ne karšto) gėrimo. Nuo pažeistų vietų būtina nuvilkti drabužius, o nušalusias vietas galima apvynioti švaria marle, vata arba vilnoniu audiniu.
Taip pat nerekomenduojama kaitinti nušalusių vietų karšta pūsle ar laikyti prie ugnies, trinti sniegu ar šiurkščiu audiniu.
Smarkiai nušalusį žmogų reikia šiltai susukti į storą audeklą ir kuo skubiau vežti pas gydytoją.