Virgilijus Alekna savo asmeninėmis savybėmis nusipelnė pagarbos lygiai tiek pat, kaip ir iškovotomis pergalėmis bei titulais
Geriausiuoju 2006 metų Lietuvos sportininku išrinktas lengvaatletis Virgilijus Alekna, būdamas moksleivis, nemėgo matematikos ir kitų tiksliųjų mokslų, tačiau tapęs profesionaliu sportininku taip apskaičiuoja savo jėgas, kad jų pakanka net tik lemiamiems metimams, bet ir visam varžybų sezonui.
Olimpinis, pasaulio bei Europos čempionas išsiskiria neprilygstama savitvarda, santūrumu, kuklumu. Vis dėlto būna valandėlių, kai dvimetrinis galiūnas ryžtasi stadione mėtyti pagalvę ar skuba į virtuvę kepti šeimai savo firminių bulvyčių.
„Kauno diena” pažiūrėjo į tituluotąjį atletą jo artimųjų, kolegų, bendražygių ir bent kartą su juo susitikusių žmonių akimis.
Gyvenimo atrama – šeima
„Virgis namuose daro viską. Bet, aišku, tik tada, kai gali. O kai gali, jis yra ūkiškas vyras, – interviu „Kauno dienai” po V. Aleknos pergalės rugpjūtį Geteborge (Švedija) įvykusiame Europos čempionate sakė disko metiko žmona Kristina Aleknienė. – Moka tvarkytis namuose ir apie namus.
Jis yra nekalbus. Nebūna taip, kad mes įsileistume plepėti. Virgis yra santūrus vyras. Ir užsispyręs kaip ožys. Bet užtai kiek galėčiau išvardyti jo gerų savybių!
Jis bet ką gali nuveikti. Netgi virtuvėje. Pavyzdžiui, jis labai skaniai moka iškepti bulvytes ir turėdamas laiko mus palepina”.
Pasak K. Aleknienės, ji prisipažįsta būnanti laiminga, kai V. Alekna, dalydamas interviu, savo šeimą pavadina didžiausia atrama gyvenime.
„Stengiuosi, kad taip būtų, – kalbėjo pašnekovė. – Ir Virgis stengiasi. Žinau, kad šeima jam yra svarbu. Kaip ir man”.
Netgi premjeras Gediminas Kirkilas yra pareiškęs, kad V. Alekna jam – „lietuviškumo ir Lietuvos vyro įsikūnijimas gerąja prasme”.
Dirba be priekaištų
Vadovybės apsaugos departamento (VAD) prie Lietuvos vidaus reikalų ministerijos direktorius Raimundas Kairys pabrėžė, kad daugiau nei dešimt metų asmens sargybiniu dirbantis V. Alekna nė karto nesukėlė kokių nors problemų.
„Virgilijus – puikus, gerai pasirengęs pareigūnas. Jo darbui neturime jokių priekaištų. Jis lengvai, paprastai bendrauja ir su kolegomis, ir su saugomais asmenimis.
Nei aš, nei kiti VAD darbuotojai nepastebėjo, kad V. Alekna puikuotųsi tuo, ką pasiekė didžiajame sporte. Virgilijus yra iš tų žmonių, kurių šlovė bei titulai nesugadino ir nesugadins”, – tvirtino „Kauno dienai” VAD direktorius.
R. Kairys pridūrė, kad stengiasi pagal galimybes nepraleisti nė vienų per televiziją transliuojamų ar Lietuvoje vykstančių varžybų, kuriose dalyvauja V. Alekna.
Pats sportininkas yra sakęs, kad po varžybų sezono grįžęs į VAD neužtrunka atgaivinti darbo įgūdžių.
„Tai, ką reikia, greitai prisimenu per treniruotes – šaudymo, kitų pratybų. Nesklandumų nebūna”, – teigė čempionas.
Kantrybę patikrino net afrikiečiai
Apie V. Aleknos savitvardą (ne vien disko metimo sektoriuje) sklinda legendos.
Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės vyriausiasis treneris Aleksas Stanislovaitis prisimena epizodą iš 2005 m. Helsinkyje (Suomija) vykusio pasaulio čempionato.
Varžybų dalyviai gyveno Otaniemyje, studentų miestelyje. Lietuvių kaimynais buvo lengvaatlečiai iš Angolos, Kipro bei Portugalijos. Linksmiausiai laiką leido afrikiečiai.
„Disko metimo varžybų išvakarėse angoliečiai vidurnaktį įjungė magnetofoną ir, palikę jį griaudžiantį visu garsu užrakintame kambaryje, kažkur išėjo. Virgilijus kantriai visuose aukštuose ieškojo budėtojo, kuris turėjo atsarginį raktą. Emocingesnis atletas būtų tiesiog išstūmęs duris ir pats nutildęs muziką”, – pasakojo A.Stanislovaitis.
Buvęs ilgametis V. Aleknos bendražygis ir varžovas, keturių olimpinių žaidynių dalyvis Vaclovas Kidykas yra įsiminęs treniruočių stovyklą Naujojoje Zelandijoje.
„Iš vieno miesto į kitą, kur turėjo vykti varžybos, kelias valandas važiavome perkaitusiu, tvankiu autobusu, tačiau sutartu laiku mūsų niekas nepasitiko. Nusikamavęs pradėjau keiksnoti, o Virgilijus lyg niekur nieko sako: ką gi, palauksime valandėlę, o jei organizatoriai dar vėluos, luktelėsime ir mes”, – bičiulio šaltakraujiškumu stebėjosi V.Kidykas.
Pažįstamas siluetas
„Virgilijų fotografuoju, atrodo, nuo 1995-ųjų. Pirmą kartą susitikome Vilniuje, galiūnų varžybose, kuriose jis dalyvavo kartu su Žydrūnu Savicku, dabartiniu pasaulio čempionu.
Iki šiol žaviuosi mūsų lengvaatlečio vidine ramybe. Kito taip save valdančio sportininko man neteko sutikti. Būdavo, V. Aleknai nesisekdavo, tačiau jo veide net raumenėlis nesuvirpėdavo, o tuo metu aš susierzinęs drebėdavau, pamiršdavau darbą, net trenkdavau į šalį fotoaparatą…”, – sakė sporto žurnalistas ir fotografas Alfredas Pliadis.
Pasak jo, patyrę fotoreporteriai V. Alekną pažintų vien iš silueto, nes pasaulio disko metimo karalius turi savo unikalų stilių.
„Užfiksuoti akimirką, kai diskas išlekia į erdvę, sudėtinga. Virgilijui, kaip ir, pavyzdžiui, buvusiam šuolininkui į tolį Antanui Vaupšui, būdingi specifiniai, tam tikrais momentais kiekvienąkart beveik idealiai sutampantys judesiai, kurie leidžia numatyti tolesnių veiksmų seką ir laiku paspausti fotoaparatą”, – dalijosi mintimis A. Pliadis.
Pozavo skulptoriui
V.Alekna įamžintas ne tik nuotraukose.
Lietuvis yra pozavęs žinomam amerikiečių menininkui Kregui Harisonui, kuris, be kita ko, išgarsėjęs kaip sporto skulptūrų meistras.
„Jis man buvo tikra dovana. Lietuvio kūnas – tobulas, tramdantis savyje atleto jėgą ir kartu labai grakštus”, – sakė K. Harisonas, po susitikimo su čempionu nulipdęs disko metiko skulptūrą.
Epizodą savo kūrinyje V. Aleknai yra skyrusi vengrų teatro trupė „Krekator”, dalyvavusi Vilniuje vykusiame „Sirenų” festivalyje.
Spektaklyje „Juoda šalis” atkurtas siužetas iš Atėnų olimpinių žaidynių, kai dopingo medžiotojai sučiupo Vengrijos disko metiką Robertą Fazekašą.
Japonų paprašytas mėtė pagalvę
Vienas egzotiškiausių susitikimų, kuriuose per savo karjerą yra dalyvavęs V. Alekna – pažintis su netikėtų situacijų laidas rengiančia Japonijos „Fuji” televizija.
Prieš trejus metus svečiai iš tolimosios šalies buvo specialiai atvykę į Kauną nufilmuoti, kaip Lietuvos atletas mėtys japonišką pagalvę.
S.Dariaus ir S.Girėno stadione japonai pasiūlė sportininkui švystelėti į tolį pagal specialią technologiją pagamintą, maždaug 1,2 kg sveriančią pagalvę. Ją lietuvis turėjo mesti dviem būdais: kaip diską ir pasirinktu stiliumi.
Sėkmingiausią V. Aleknos bandymą (daugiau nei 20 m) Japonijos televizijos atstovai iškart pavadino pagalvės mėtymo pasaulio rekordu, nes iki tol niekas nefiksavo šios neįprastos „rungties” rezultatų.