Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai greitai minės šešių dešimtmečių gyvavimo sukaktį.
Per tiek metų ši įstaiga ne kartą pakeitė pavadinimą.
Keitėsi ir jos buvimo vieta. Pokariu Kūdikių namai veikė mediniame name prie dabartinio prekybos centro „Saturnas”. Vėliau jie perkelti į medinį namą Giruliuose. Ir tik 1971 m. Giruliuose pastatytas pastatas, kuriame Kūdikių namai veikia iki šiol.
Savo pirmuosius gyvenimo metus šiuose Kūdikių namuose nugyveno tūkstančiai mažylių, kurių kiekvieno atsiradimo šioje įstaigoje ir jos palikimo aplinkybės – skirtingos.
Personalo daugiau
Šiuo metu Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose auga 73 vaikai nuo vos kelių mėnesių iki ikimokyklinio amžiaus, o dirba 120 žmonių.
„Tiesiogiai su vaikais dirba 96 žmonės. Kiti – administracijos, virtuvės, skalbyklos darbuotojai, kiemsargiai ir valytojai. Daug kas stebisi, kad mažylių yra mažiau nei darbuotojų. Bet juk darbas čia nenutrūksta 24 valandas per parą, 360 dienų per metus”, – aiškino jau daugiau kaip penkiolika metų Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namams vadovaujanti vyriausioji gydytoja Irena Genytė.
Dabar mažylių Kūdikių namuose gyvena kur kas mažiau, nei anksčiau, kai čia būdavo 115 vietų ir beveik visos jos buvo užpildytos. Pavyzdžiui, 1984 metais šioje įstaigoje gyveno net 114 vaikų.
Mažyliai ligotesni
Nors mažylių mažėja, pasak gydytojos, darbo krūvis personalui išlieka panašus.
Pokariu vaikai į Kūdikių namus dažniausiai patekdavo per karo neramumus netekę šeimų. Tačiau tada jie būdavę stipresni ir sveikesni.
Dabar į Kūdikių namus patenka vis labiau ligoti mažyliai. Jų ligas sąlygoja tėvai, kurie neretai vartoja narkotikus arba piktnaudžiauja alkoholiu. Silpnų, ligotų mažylių padaugėjo ir todėl, kad vis daugiau naujagimių gimsta neišnešioti.
Šiuo metu apie 30 proc. Kūdikių namuose gyvenančių vaikų gimę neišnešioti. Pusė jų gimė sverdami kilogramą ir mažiau, todėl tokius vaikučius neretai kamuoja negalia ir įvairios sunkios ligos.
Ne visi vaikai į Sutrikusio vystymosi kūdikių namus patenka todėl, kad neteko gimdytojų arba šie yra asocialūs. Kai kurie čia patenka, nes taip sunkiai serga, kad tėvai patys nepajėgia jų slaugyti. Mažyliams reikalinga speciali priežiūra, kurią gali suteikti Kūdikių namų personalas.
Galbūt dėl paskirties ne tik apgyvendinti, bet ir gydyti čia esančius vaikus neseniai suremontuoti Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai panašėja į sanatoriją, kurioje dirba logopedai, dietologai, atliekami masažai, įvairios kineziterapijos ir vandens gydomosios procedūros. Visos procedūros atliekamos taip, kad vaikams tai primintų žaidimą, o ne gydymąsi.
Išvykimas – graudesnis
I.Genytė sakė, kad mažyliai Kūdikių namus palieka skirtingai: vieni – įvaikinami, kiti – grįžta pas biologinius tėvus, treti – patenka į kitas globos įstaigas, o vienas kitas šią įstaigą palieka karstelyje.
Vyriausioji gydytoja pasakojo, kad anksčiau iš Kūdikių namų į kitas vaikų globos įstaigas patekdavo kur kas daugiau vaikų, nei dabar, o išvykimas būdavęs skausmingesnis.
„Pokario metais iš Kūdikių į Vaikų namus vaikus būriais veždavo prieš rugsėjį. Surinkdavo apie 30 vaikų grupę, įsodindavo į samdytą autobusą ir lydimus personalo veždavo į Vaikų namus. Tas laikas prieš rugsėjį būdavo sunkus visiems. Verkdavo ir išvežami vaikai, ir personalas”, – pasakojo I.Genytė.
Pašnekovė džiaugėsi, kad vaikų, kurie po Kūdikių namų patenka į kitas globos įstaigas, mažėja.
Šiemet dar nebuvo vaiko, išvežto į Vaikų namus. Pernai išvežė tris, kurie, anot I.Genytės, nebuvo įvaikinti tik dėl valdininkų aplaidumo. Užpernai globos namus pasiekė vienas.
Vis daugiau vaikų įvaikinama arba grąžinama tikriesiems gimdytojams. Šiemet įvaikinta 18, o grąžinta tėvams 13 vaikų. Pernai įvaikinta – 13, grąžinti į šeimas – 5 mažyliai. Užpernai 21 vaikas įvaikintas, 12 – grąžinta tėvams.
Viena mergaitė, sulaukusi vos daugiau kaip mėnesio, šiemet mirė, nes jos būklė buvo nesuderinama su gyvybe. Mažylę visą laiką lankė ir slaugė jos mama, Kūdikių namų personalo globai patikėjusi mergaitę todėl, kad pati nebūtų sugebėjusi slaugyti tokios sunkios ligonės.
Likimas atlygina
Dabar trisdešimt mažylių laukia, kada bus įvaikinti, tačiau I.Genytė mano, kad įtėvius suras ne visi, nes trylika mažylių yra su ryškia negalia.Tokie vaikai naujas šeimas susiranda tik atsitiktinumo dėka. Pavyzdžiui, viena sunkią negalią turėjusi mergaitė buvo išvežta į Švediją operuoti. Ten sveikstančią neįgalią mažylę po operacijos paėmė pagloboti viena netoliese gyvenanti šeima. Bevaikiai globėjai taip prisirišo prie mergaitės, kad, nepaisydami sunkios negalios, ją įsivaikino.
Panašių atsitiktinumų dėka įvaikinami ir kiti anksčiau buvę ligoti vaikai. Suradę naujas šeimas vaikai tarsi pražysta. Kai įtėviai į Kūdikių namus atsiunčia buvusių auklėtinių nuotraukas, kurios kabinamos koridoriuje, personalas nustemba, kaip neatpažįstamai jie būna pasikeitę.
Neretai mažylius įsivaikina bevaikės poros. Kartais už tai likimas dosniai atlygina. Viena vaikų negalėjusi susilaukti šeima įsivaikino du broliukus iš Lietuvos, o vėliau gimė ir tikrasis jų vaikas.
Net ir neįvaikinti vaikai patiria nemažai meilės. Čia dirbantį personalą I.Genytė vadina aukso fondu ir stebisi jų didelėmis širdimis, kuriose meilės netrūksta net ir visiškai neįgaliems mažyliams.