Kaunas nuosavybės teisėms atkurti baigia išleisti 100 milijonų litų
Kaune savininkams ir nuomininkams jau baigiama išmokėti apie 100 milijonų litų kompensacijų. Būtent tokią sumą nuosavybės teisėms atkurti šiemet skyrė Vyriausybė.
„Papildomai dar galėtume išmokėti apie 3-4 milijonus litų, tačiau pinigai baigiasi. Nuomininkai, kurie anksčiau nespėjo pateikti visų reikalingų dokumentų, turėtų tai padaryti kitais metais”, – vakar sakė Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus vedėja Virginija Žuromskaitė.
Tuo tarpu grąžintinuose namuose gyvenančių nuomininkų lyderiai Savivaldybei grasina Valstybės kontrole ir teigia, kad buvo pažeistos jų teisės.
Pasirašomi paskutiniai sprendimai
Vakarykščiais duomenimis, 388 nuomininkams išmokėta daugiau nei 64 milijonai litų kompensacijų. Šią ir kitą savaitę bus pasirašyti paskutiniai sprendimai, kurių vertė – apie 7 milijonai litų. „Tuo tarpu paraiškų jau turime už 11 milijonų litų. Manau, kad iki metų pabaigos kompensacijos bus išmokėtos daugiau nei 400 nuomininkų”, – sakė V.Žuromskaitė.
Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus duomenimis, turto natūra neatgavusiems savininkams jau baigiama išmokėti 22,7 milijono litų kompensacijų.
Pernai jiems buvo skirta 25 milijonai litų. Tuo tarpu nuomininkams – vos 13 milijonų litų. Šiemet šis skaičius šoktelėjo iki 77,3 milijonų litų.
Padarė teisingas išvadas
Vyriausybei skyrus 100 milijonų litų, pasigirdo nuogąstavimų, kad kauniečiai nesugebės šios sumos panaudoti. „Net girdėjome pareiškimų, kad Kaunas tiek daug lėšų neprašė. Dabar matome, kad Savivaldybė padarė išvadas – išsivadavusi iš baimių, pradėjo dirbti. Tai reikėjo padaryti jau anksčiau”, – teigė Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje Vasilijus Popovas.
Neoficialiuose pokalbiuose Vyriausybės atstovai užsiminė, kad kitais metais Kaunui žadama skirti 50-70 milijonų litų. „Kol kas negalėčiau įvardyti konkrečios sumos. Tačiau teko girdėti apie jūsų paminėtą sumą”, – sakė V.Popovas.
Senų butų nepirko
„Kauno diena” rašė, kad pastaraisiais metais Savivaldybė pirkdama senus butus nuolat įsipainiodavo į skandalus. Kilo pagrįstų abejonių, kad už būstus sumokėta „auksinė kaina”. Šiemet Savivaldybė nepirko nė vieno seno buto.
„Gerai, kad nepirkome senų butų. Bus statomi nauji namai. Jau parengtos sutartys su statybinėmis organizacijomis. Vienintelis minusas – tai užtruks ilgiau, nei pirkti senus butus”, – teigė V.Žuromskaitė.
6 milijonai litų, kaip avansinis mokestis, artimiausiu metu bus pervesti 4 naujų namų statytojams. Planuojama, kad jau kitų metų pabaigoje ar 2008-ųjų pradžioje Šančiuose ir Panemunėje apsigyvens apie 200 nuomininkų šeimų.
Dauguma atsiėmė pinigus
V.Žuromskaitė pripažino, kad Vyriausybės sprendimas, leidžiantis pirmiausia atsiskaitysi su nuomininkais, pasirinkusiais kompensacijas pinigais, gerokai pagreitino procesą. Kitas garantijas pasirinko kur kas mažiau nuomininkų. 89 įsigijo naujus butus, už kuriuos Savivaldybė išmokėjo 14,4 milijono litų. Dar 24 nuomininkai nusipirko didesnės vertės būstą. Savivaldybė šiai garantijai vykdyti skyrė beveik 5 milijonus litų.
Visi kiti nuomininkai pageidavo, kad už savininkams grąžintą būstą jiems būtų išmokėtos piniginės kompensacijos.
„Pastebime, kad šią garantiją renkasi vis daugiau žmonių. Kai kurie nuomininkai, anksčiau pageidavę kitokios kompensacijos, dabar prašo išmokėti pinigus”, – sakė Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus vedėja.
Išjudino rinką
Kauno nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, nuomininkams išmokėti milijonai litų išjudino būsto rinką. „Pardavėjai tai pajuto, todėl pastaraisiais mėnesiais parduodamo turto kaina išaugo apie 1-3 procento”, teigė „InReal” Tarpininkavimo departamento vadovas Mindaugas Šimkus.
Jo teigimu, buvę nuomininkai dažniausiai ieško 1-3 kambarių butų miegamuosiuose rajonuose, nes čia jie yra pigesni. „Viena to priežasčių – kompensacijos su gerokai padidėjusiomis nekilnojamojo turto kainomis ne visada atitinka esamą rinkos padėtį. Be to, dalį lėšų norima pasilikti remontui”, – sakė M.Šimkus.
Kai kurių ekspertų teigimu, nuosavybės teisių atkūrimo procesui užbaigti dar reikia apie 500 milijonų litų. Tačiau Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus vedėja V.Žuromskaitė sakė, kad ši suma nėra tiksli.
„Kol kas dar tik skaičiuojame, kiek žmonių gali būti atkurtos nuosavybės teisės. Kai kur vyksta teisminiai ginčai, todėl apie tikslius skaičius ankstoka kalbėti”, – sakė Savivaldybės tarnautoja.
Pabaigos dar nematyti
Nepaisant šiemet savininkams ir nuomininkams išleistų 100 milijonų litų, nuosavybės teisių atkūrimo procesas Kaune nesibaigia. Praėjusio mėnesio duomenimis, garantiniai raštai išduoti 815 nuomininkų. Tik pusei jų šiemet buvo išmokėtos kompensacijos.
Be to, dar keliems šimtams savininkų iki šiol nėra atkurtos nuosavybės teisės: tvarkomi dokumentai, vyksta teisiniai ginčai.
Apie 60 nuomininkų iki šiol nepasirašė ant garantinių raštų, todėl Savivaldybė negali imtis tolimesnių procedūrų. Pagal įstatymą nuosavybės teisių atkūrimo procesas turėtų būti baigtas iki 2009-ųjų.
„Daug kas priklausys nuo Vyriausybės skirtų lėšų. Tačiau kol kas neteko girdėti, kad terminas būtų pratęstas, todėl tikimės, kad artimiausiais metais finansavimas neįstrigs”, – sakė V.Žuromskaitė.
Kaltina net apgavystėmis
„Kitais metais paaiškės tikroji padėtis. Dabar džiaugtis gali tik V.Žuromskaitė. Garantinius raštus pasirašę nuomininkai buvo ištremti, o jų gyvenimo sąlygos pablogėjo”, – tikino viena nuomininkių aktyvisčių Violeta Anankienė.
Bene labiausiai nuomininkų atstovams užkliuvo valstybinės įmonės „Registrų centras” pateiktos turto vertės pažymos. Tiesa, jie pripažįsta, kad po pakartotinių vertinimų šiemet butų kainos šoktelėjo. Tačiau, V.Anankienės teigimu, kompensacijų dydis dar nepasiekė realių nekilnojamojo turto kainų.
„Kai kurie nuomininkai buvo suklaidinti, todėl pasirašė ant garantinių raštų. Dabar jie puikiai mato, kad jų gyvenimo sąlygos pablogėjo. Dar viena grupė nuomininkų, pasirinkę kompensacijas, – emigrantai. Jiems nusibodo laukti, todėl sutiko pasiimti mažesnę, nei priklauso, sumą”, – emocionaliai kalbėjo V.Anankienė.
Jos teigimu, Valstybės kontrolė išsiaiškins, ar Savivaldybė neiššvaistė 100 milijonų litų.
Nepatenkintųjų mažėja?
Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus vedėja V.Anankienės kaltinimus kategoriškai atmetė. „Įvairios priežastys lėmė, kad pavyko įveikti skepticizmą ir panaudoti Vyriausybės skirtas lėšas. Viena jų – dažniausiai ardomąja veikla užsiėmusių nuomininkų organizacijų įtaka sumažėjo. Iki šiol dalis nuomininkų vengė pasirašyti ant garantinių raštų. Dabar jau juntame atvirkštinį variantą: pamatę, kad kaimynai gavo kompensacijas, vis daugiau nuomininkų patys užsuka į skyrių”, – teigė V.Žuromskaitė. Jos duomenimis, po pakartotinių įvertinimų būsto vertė vidutiniškai padidėjo dvigubai.
Tačiau dalis nuomininkų kategoriškai atsisako pasirašyti ant garantinių raštų. Šiuo metu Aplinkos ministerijoje rengiamas įstatymo pataisų projektas. Jeigu jos bus patvirtintos, nepasirašę ant garantinių raštų nuomininkai po 2009-ųjų metų prarastų teisę į kompensaciją ir būtų iškraustyti iš savininkams grąžintų namų.