Su kiekviena para naktys vis trumpesnės ir šviesesnės. Vis blausiau danguje žiba žvaigždės. Bet net ir tokiomis palyginti šviesiomis naktimis danguje galima pamatyti romantiškų ir fantaziją žadinančių vaizdų. Ar teko kada nors matyti dvi planetas taip arti viena kitos, lyg jos būtų susikabinusios poroje dangiškam šokiui? Birželio pabaigoje į tokią porą susikabins Venera ir Merkurijus. Nuo mėnesio antros dekados pradžios jie neskubėdami, lyg erzindami, artės vienas kito link ankstyvo vakaro danguje, matomi neaukštai virš vakarų horizonto iš kart po saulėlydžio. Birželio 25 prie poros priartės Saturnas, lyg norėdamas nuvilioti Venerą nuo Merkurijaus. Bet jo žiedų grožio tam neužteks. O Birželio 27 dieną Merkurijus su Venera bus taip arti vienas kito, kad daug kam atrodys lyg vienas šviečiantis taškas – regimasis atstumas tarp jų bus tik nepilnos 4 lanko minutės. Maždaug tokio dydžio matome Krizių Jūrą Mėnulyje. Šios dvi planetos nebuvo taip arti viena kitos net nuo 1990 metų Spalio, kai buvo suartėjusios vos per pusantros lanko minutės. Gerai matančio žmogaus akies skiriamoji geba yra 2 lanko minutės.
Geriausia šį reiškinį stebėti praėjus pusei valandos po Saulės laidos. Birželio 27 tai bus pusė vienuoliktos. Susiradę vietovę su visiškai atviru horizontu šiaurės vakarų kryptimi, visai neaukštai pastebėsite ryškiai spindinčią Venerą. Ji net šešis kartus ryškesnė už Merkurijų, todėl nesunkiai jį nustelbia. Na o šiek tiek žemiau galite ieškoti Saturno. Visas šias planetas matysite geriau, jei žiūrėsite per žiūronus ar teleskopą. Tik jokiais būdais nemėginkite žiūrėti į Saulę!
Tą patį vakarą nepraleiskite progos pažvelgti ir į Jupiterį. Jis ryškiai spindi svetingos Mergelės žvaigždyne pietvakarių kryptimi.
Na, o palaukę kol dar šiek tiek sutems ir pažvelgę į viršų, beveik tiesiai sau virš galvos, pamatysite netaisyklingos formos keturkampį. Tai Heraklio žvaigždynas. Vienoje iš jo kraštinių pamėginkite rasti Heraklio kamuolinį spiečių. Ko gero, tai vienas gražiausių objektų danguje. Edmondas Halley atrado šį spiečių 1714 metais. Jis matomas ir plika akimi kaip išsiliejusi žvaigždė, bet tik per ne mažesnio kaip dvylikos centimetrų skersmens teleskopą galėsite matyti atskirus spiečiaus narius ir kuo didesnis teleskopo skersmuo, tuo daugiau jų pamatysite. Mokslininkams pavyko nufotografuoti daugiau nei 30 000 spiečiaus žvaigždžių. Jo bendras šviesis viršija mūsų Saulės šviesį daugiau nei 300 000 kartų, o skersmuo yra apie 160 šviesmečių.
Jei tik bus tinkamos sąlygos, astronomų klubas pakvies stebėti šį ir kitus dangaus reiškinius savo teleskopu. Daugiau informacijos rasite klubo interneto svetainėje www.astroklubas.org