Žinia, jog populiari laida „Nomeda” ėmė skaičiuoti paskutines savo sėkmingo gyvenimo dienas, vėjo greičiu perskrodė mūsų šalį skersai ir išilgai. Tokios kalbos vienus televizijos žiūrovus turėjo pradžiuginti, kitus – nuliūdinti. O trečius, tikiuosi, inspiruoti apmąstymams apie šou elementų kiekį ir jų būtinumą pokalbių laidoms.
Kūrybinėje „Nomedos” grupėje susiklosčiusios padėties priežastis – įvykęs konfliktas tarp laidos vedėjos ir prodiuserio. Kaip sako TV3 programų koordinatorius Jurgis Jefremovas: vienas nori daugiau šou, kitas – mažiau.
Sutikit, kad viena iš televizijos prigimtinių funkcijų – pramoginė. Tad visiems suprantama, jog kažkas turi kurti tokio pobūdžio laidas. Visos Justino Milušausko prodiusuojamos laidos (išskyrus „Komandą”) yra kuriamos daugiau mažiau remiantis realybės šou formato pamatiniais principais. Beje, šio žanro laidos irgi priskirtinos mano jau minėtai vienai iš televizijos atliekamų funkcijų. Ne išimtis ir pokalbių laida „Nomeda”. Bet joje šou elementų yra mažiausiai. Kol kas. Tokios pokalbių šou laidos nėra jokia naujiena pasaulinėje televizijos istorijoje. Jų gimtinė – Amerika. Ir jų ten itin daug. Ir jos be proto populiarios.
Pokalbių laidą „Nomeda” drąsiai galima vadinti TV3 kanalo senbuve. Ilgainiui ji taip stipriai įaugo į šią televiziją, jog nejučia vos netapo jos vizitine kortele, tos pačios monetos antra puse. O pati Nomeda ir jos vardas jau seniai virto laidos prekiniu ženklu. Todėl jei Nomeda paliktų televiziją, žlugtų ir pati laida. Deja, per daugelį metų ši laida vangiai progresavo. Kito tik studijoje esančios dekoracijos, vedėjos aprangos stilius ir pačios laidos reklaminis klipas – anonsas. Kitaip tariant, keitėsi pakuotės dizainas, o produkto kokybė liko ta pati.
Visiems, kurie su sveika skepsio doze žiūri į laidą „Nomeda”, dabar man turėtų pritarti ir kartu pasidžiaugti, kad ji dar visiškai nesusitapatino su tokiom laidom kaip „Langai” arba „Uždrausta zona”. Pastarosios yra grynakraujės pokalbių šou laidos. O lietuviškose laidose retkarčiais dar galime lyžtelti tikro ir sūraus prakaito ir ašarų.
Pokalbių šou laidose absoliučiai viskas – fikcija. Jos tik imituoja pokalbių laidas. Imituoja ir patį pokalbį. Laidos dalyviai užima aktoriaus poziciją: jie vaidina liūdesį ir džiaugsmą, meilę ir neapykantą, isterijos priepuolius. Bet net ir trumparegis be akinių labai aiškiai mato, kad laidos dalyvių asmeninis gyvenimas neturi realių sąlyčio taškų su laidos tema – pavyzdžiui, narkotikais.
Nuo laidos temos priklauso ir šou elementų kiekis. Tačiau tų šou tikslas šiose laidose paviršutiniškas ir lėkštas – tik suaštrinti žiūrovo emocijas. Ir viskas. Jie net nepadeda išspręsti tariamos konfliktinės situacijos. Ar pastebėjote, kad šiose laidose niekada nėra išsprendžiamos iškilusios problemos? Jomis tik mėgaujamasi.
Kur šou, ten ir humoras. Štai jums ir paradoksas: kančia ir nusivylimas, egzistuojantis už televizijos studijos sienų, tampa mūsų pramoga. O tokia pramoga tikrai neugdo harmoningos asmenybės.
Visos pokalbių šou laidos tik žaidžia gyvenimą. Ir tikrai gaila, kad jos atspindi tik šiurkščiąją realybės pusę. Ir pagaliau klausimas. Tik kiekvienas sau nuoširdžiai atsakykite: ką smagiau žiūrėti – „Amerikietiškas imtynes” ar tikras kovas transliuojančią laidą?