Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) liko tik dvi dienos ažiotažą sukėlusio Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimo išvadoms užbaigti
Vakar NSGK nariai posėdžiavo nuo ryto iki vakaro. Tokiu pačiu režimu jie ketina dirbti šiandien ir rytoj, kad suspėtų paskutinį tašką išvadose padėti penktadienį, kaip ir numatyta Seimo nutarime, įpareigojusiame NSGK atlikti tyrimą.
Jei reikės, dirbs iki vidurnakčio
Kaip galima spręsti iš komiteto narių pasisakymų, išvados gimsta sunkiai vien jau dėl to, kad kai kuriais klausimais neprieinama prie vienos nuomonės, tad bendros pozicijos derinimams sugaištama nemažai laiko.
„Dirbam, ir labai sunkiai dirbam, kadangi yra tekstai ir labai daug siūlymų, komiteto nariai labai aktyvūs. Paprastai pasiūlymų, (man yra tekę dirbti kitose komisijose) žymiai mažiau būdavo”, – vakar trumpam išėjęs iš komiteto posėdžio sakė jo vadovas Algimantas Matulevičius.
NSGK pirmininkas vakar sakė, kad kol kas anksti prognozuoti, ar vis komiteto nariai pritars bendroms išvadoms.
„Paaiškės, kada bus išvadų baigiamoji dalis. Kol kas bandome susiderinti. Bet pabaigoje, kaip žinote, vyks balsavimas, jeigu dėl kurio nors punkto nesutiks, galės reikšti ir atskirąją nuomonę. Kol kas, ar bus atskiroji nuomonė, nežinau”, – kalbėjo A.Matulevičius.
Jis taip pat kalbėjo, kad komitetas turėtų suspėti išvadas parašyti laiku. Pasak A.Matulevičiaus, „penktadienis baigiasi dvidešimt ketvirtą nulis nulis, dar yra laiko”.
Derinsis prie išaiškinimo
Vakar A.Matulevičius dar kartą patikino, kad NSGK tyrimo išvados neprasilenks su praėjusią savaitę paskelbtu Konstitucinio Teismo išaiškinimu dėl laikinųjų tyrimo komisijų kompetencijos ribų. Tačiau, komentuodamas Seimo Teisės departamento atsakymą Seimo valdybai dėl Konstitucinio Teismo išaiškinimo, jis taip pat pareiškė, kad šis išaiškinimas nenubraukia komiteto veiklos ir jo atlikto darbo.
Teisės departamento rašte konstatuojama, kad Konstitucinio Teismo nutarimų nuostatos yra privalomos visoms valdžios institucijoms. Seimo teisininkai taip pat leidžia suprasti, kad išaiškinimai negali galioti atgaline data.
„Lietuvos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatyme numatyta, kad sprendimai dėl KT nutarimo išaiškinimo įsigalioja po jų oficialaus paskelbimo „Valstybės žiniose”, – rašoma Seimo teisininkų atsakyme Seimo valdybai.
Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms negali būti pavedama teisėtumo arba tikslingumo atžvilgiais tirti bei vertinti valstybės institucijų vadovų sprendimų dėl atitinkamose institucijose dirbančių asmenų profesinės karjeros.
Dėl to kai kurie politikai ėmė tvirtinti, kad NSGK neturėjo pagrindo pradėti aiškintis VSD pareigūno Vytauto Pociūno išsiuntimo į Baltarusiją, kur jis vėliau žuvo, aplinkybių. Tačiau A.Matulevičius teigia, kad atsakymas į klausimą dėl V.Pociūno karjeros vis dėlto bus pateiktas, „bet jis bus taip suformuluotas, kad absoliučiai nepažeis jokių teisės aktų”.
Dokumentai turėjo pasirodyti laiku
Seimo Pirmininkas Viktoras Muntianas vakar kritiškai įvertino prieš kelias dienas pasklidusią informaciją, jog A.Matulevičius praeityje buvo susijęs su sovietų saugumu.
„Tie dokumentai, apie kuriuos eina kalba, jie turėjo pasirodyti laiku, kai buvo paskelbta A.Matulevičiaus kandidatūra į Seimo NSGK pirmininkus, ir visos rimtos institucijos tuomet turėjo reaguoti, ir jei jos turėjo kokių abejonių, turėjo pateikti jas”, – žurnalistams pareiškė V.Muntianas.
A.Matulevičius šiomis dienomis ne kartą griežtai paneigė savo tariamas sąsajas su KGB ir jau kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl, jo teigimu, šmeižikiškų pranešimų. Viešumoje pasirodžiusį dokumentą, kuriame jį KGB pareigūnas įvardija kaip „patikimą asmenį, su kuriuo užmegztas bendradarbiavimas”, A.Matulevičius vadina klastote.
NSGK pirmininkas taip pat tvirtina, kad tokio dokumento pasirodymas viešumoje tuo metu, kai komitetas baigia rengti išvadas, yra ne kas kita, kaip bandymas daryti spaudimą komitetui.
Kreipimesi į prokuratūrą parlamentaras prašo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius – dėl šmeižimo, dokumento suklastojimo ir panaudojimo, dėl ko asmuo patyrė didelės žalos, bei dėl kišimosi į valstybės tarnautojo veiklą, siekiant priversti jį atsisakyti teisėtų veiksmų.