Juo toliau, juo daugiau kyla abejonių, ar į tą sąjungą mes įstojome. Nekalbėsiu apie jos iki nepadorumo išsipūtusį biurokratinį aparatą – šitai mato ir su tuo mėgina kovoti šviesesni Europos Sąjungos (ES) lyderiai ir politikai. Jos nevykusį konstitucinį projektą ir be manęs pešioja, kas tik netingi. Bet kad ES viršūnėlių kairė nežinotų, ką daro dešinė – šitas patyrimas dar visai naujas ir prašyte prašosi mulkinamos tautos dėmesio.
Na, kas galėtų paaiškinti, kaip su sveiku protu suderinti tokius ES viršūnių Lietuvai keliamus prieštaringus reikalavimus, kaip skurdo mažinimas – iš vienos pusės, ir susilaikymas nuo algų bei socialinių išmokų didinimo – iš kitos pusės?
Nė kiek neperdedu: pastarąjį reikalavimą (ar raginimą) Lietuvos Vyriausybei ką tik pateikė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Pasirodo, kad TVF misijos Lietuvoje vadovui Ashoka’i Mody’ui nerimą sukėlė mūsų šalyje keliomis dešimtimis litų padidėjusios pensijos ir baziniai atlyginimai. Mat dėl to Lietuvoje išaugęs vartojimas, o tai, žinote, kelia baisų infliacijos pavojų…
Garbingam ponui, atrodo, nė motais, kad Europos darbuotojų federacijos apskaičiavimais Lietuva buvo priskirta tai šalių grupei, kur atlyginimai mažiausi Europoje. Kartu su mumis iš ES šalių į šią grupę pateko Latvija, o kitos skurdo lentelės lyderės – jau iš kitų „sąjungų”, kaip, pavyzdžiui, Rusija su Baltarusija, Ukraina, Albanija, Serbija ir kai kurios kitos Balkanų šalys… Beje, kartu su Latvija pirmaujame ES ir mažiausiomis pensijomis. Kažkam tai – tragedija, o ponai iš TVF, matyt, tai laiko didžiausiu Lietuvos Vyriausybės laimėjimu…
Ką gi, šia kryptimi galima siekti ir dar didesnių „laimėjimų”: ne tik nedidinti, bet ir dar nors per pusę sumažinti esamas algas ir pensijas. Tai bent būtų užkirsta per dantis infliacijai! Na, tai kas, kad Lietuvoje po tokio žingsnio, ko gero, visai nebeliktų senųjų gyventojų – vieni mirtų iš bado ir nuo negydomų ligų, kiti emigruotų, duonelės ieškodami (juolab, kad šis procesas jau ir dabar kasmet intensyvėja) – naują erdvę vikriai užpildytų imigrantai iš trečiojo ar ketvirtojo pasaulio ar kaimynai iš Rytų…
Ponas Mody’s pažėrė ir daugiau vertingų patarimų. Pavyzdžiui, paragino mažinti subsidijas žemės ūkiui (įdomu, ką jam į tokį pasiūlymą atsakytų Prancūzijos vyriausybė? Tikriausiai, pasiųstų ten, kur jau pasiuntė Anglijos premjerą…), išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus. Panašu, kad ponas nieko nėra girdėjęs apie laisvąją rinką ir laisvą ne tik kapitalo, bet ir darbo jėgos judėjimą, o tai žinotų, jog darbo jėga, esant atviroms sienoms, juda (kad ją kur!) ten, kur didesni atlyginimai… Nebent jis žino kažkokią viešai neafišuojamą priemonę, kaip nedidinant mažiausių ES atlyginimų, sulaikyti neišsibėgiojusius kvalifikuotus darbuotojus?.. Bet kodėl tokiu atveju jis dar ne Nobelio premijos laureatas ekonomikos srityje?
Jei būčiau UAB „Lietuvos respublika” direktorius, rimčiau pažiūrėčiau į TVF atstovo išsakytą mokesčių reformos kritiką ir siūlymą stiprinti verslo konkurencingumą. Bet, Seimo ir Vyriausybės laimei, aš – ne direktorius, todėl esu tikra, jog ir toliau mūsų valstybėje konkurencingu bus tik tas verslas, kuris mokės įmokas neiššifruojamiems „abonentams” arba, nusipirkęs krėslus Seime, priiminės sau (tik jau ne konkurentams) naudingus įstatymus…
Viena tik liko neaišku: kodėl Didysis Bankininkas nepasiūlė mažinti valstybės VALDYMO išlaidų? Ir infliacija būtų pristabdyta, ir šalies biudžetui daugiau sveikatos prisidėtų, ir tautos simpatijos būtų ES ir TVF pusėje. Bet ar to reikia?
Jūratė Laučiūtė