Lėtesnės BVP plėtros dar negalima laikyti nuosmukio pradžia

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet trečiąjį ketvirtį palyginamosiomis kainomis išaugo 6,4 proc. ir galiojusiomis kainomis siekė 21,605 mlrd. litų. Antrąjį BVP įvertį trečiadienį paskelbė Statistikos departamentas. Kiek anksčiau skelbto pirmojo statistikų įverčio duomenimis, trečiąjį ketvirtį BVP didėjo 6,3 proc. iki 21,54 mlrd. litų.
Sparčiausiai augo statybos (18,9 proc.), taip pat finansinio tarpininkavimo ir nekilnojamojo turto bei kito verslo (9,4 proc.), prekybos, viešbučių ir restoranų, transporto ir ryšių (8,4 proc.) ir ne rinkos paslaugų (7,6 proc.) grupių pridėtinė vertė. Pramonės įmonėse pridėtinės vertės augimas (6,3 proc.) buvo tik 0,1 procentinio punkto mažesnis už šalies BVP augimo tempą. Žemės ūkio ir žuvininkystės pridėtinė vertė trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat metu pernai, dėl nepalankių gamtinių sąlygų smuktelėjo 17,9 procento.
Lietuvos ekonomikos plėtros tempų lėtėjimą reikėtų traktuoti kaip dėsningą rezultatą. Šalies BVP 2006 m. sausio-rugsėjo mėn., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ūgtelėjo 7,7 proc. Tai yra labai artimas dydis SEB Vilniaus banko prognozuojamam visų 2006 metų ekonomikos plėtros rodikliui – 7,8 proc.
Viena vertus, „suveikė” atskirų ūkio sektorių ir net įmonių veiksnys (nuviliantys augalininkystės rodikliai, Mažeikių naftos problemos dėl naftos tiekimo vamzdynu sutrikimo), kita vertus, tam tikras vaidmuo teko ir makroekonominiams veiksniams (prislopo bankų paskolų portfelio ir ypač būsto paskolų augimas, paslaugų sektorius kentė struktūrinį darbo jėgos trūkumą ir pan.). Atrodo, kad Mažeikių nafta papuolė į ilgoką nesėkmių ruožą (padėtį dar labiau sukomplikavo spalio mėnesį kilęs gamyklos gaisras), todėl jos veiklos rodikliai bus gana prasti ir paskutinį šių metų ketvirtį, ir 2007 m. pradžioje. Optimizmo stinga net ir atsižvelgiant į tai, kad Lenkijos bendrovė PKN Orlen veikiausiai vis dėlto perims Mažeikių naftos kontrolę – pernelyg rimtos problemos iš karto iškils naujiesiems savininkams, o ir trukdančių sklandžiai įmonės veiklai išorės jėgų bus daugiau nei pakankamai.
Nagrinėjant BVP augimo veiksnius išlaidų metodu, krinta į akis grynojo eksporto rodiklio sumažėjimas. Tai ir nenuostabu, nes eksporto augimas smarkiai atsiliko nuo importo. Jei ne tebesitęsiantis vartojimo bumas, BVP rezultatas galėjo būti dar kuklesnis. Ateityje įvykiai klostysis panašiu scenarijumi – vidaus vartojimui teks „dengti” užsienio prekybos balanso blogėjimą. Manome, kad 2007 metais tai dar pavyks padaryti, tačiau dėl 2008 metų nesame tokie tikri -tolesnis ūkio plėtros lėtėjimas taps neišvengiamas.