Buvusiame „Kauno alaus” bendrabutyje gyvenantys kauniečiai priešinasi naujųjų savininkų raginimui išsikelti
Dešimt šeimų, gyvenančių pastate, kuris dešimtmečius buvo vadinamas bendrabučiu, tik dabar sužinojo, kad jų namas tapo administraciniu pastatu. Bendrovė „Kauno alus” namą pardavė kitai bendrovei, o namo gyventojai pasijuto kartu parduoti. Tuo tarpu naujieji savininkai teigia norintys konfliktinę situaciją išspręsti civilizuotai, tačiau jiems tai sunkiai sekasi.
Nežinioje – 10 šeimų
Trijų aukštų pastatas, kurio bendras plotas 1290 kv m., kelis dešimtmečius buvo šalia veikiančios alaus daryklos darbuotojų gyvenamoji vieta.
„Jis visą laiką buvo bendrabutis. Čia alaus darykla „Ragutis” dalijo butus savo darbuotojams. 1992 metais „Ragutis” buvo išskaidytas į dvi įmones – „Ragutį” ir „Žalsvytį”. „Ragutis” perdavė bendrabutį „Žalsvyčiui”. Paskutinę nuomos sutartį su darykla „Žalsvytis” pasirašiau 2000 metais. Joje nurodoma, kad kambariu galiu naudotis neterminuotai. Tais metais man suteiktas 12.69 kv m. kambarys”, – pasakojo Audronė Urniažiūtė, kuri 20 metų gyvena minėtame name ir jau 25 metus dirba alaus darykloje.
Ji rodė su „Žalsvytis” direktore Eugenija Ševelinskiene pasirašytą nuomos sutartį. „Bendrovė prieš keletą metų pasivadino „Kauno alus” ir paskelbė, kad prisiima visus „Žalsvyčio” įsipareigojimus”, – sakė A.Urniažiūtė.
Anot jos, 1918 metais statytame name gyvena 15 žmonių.
Neleido privatizuoti
A.Urniažiūtė sakė, kad 1993 metais gyventojai norėjo privatizuoti butus, bet „Žalsvyčio” vadovai atsakė, kad tai sprendžia tik akcininkai.
„2002 metais Kauno miesto apylinkės teismas nustatė, kad mes galime butus privatizuoti, tačiau Kauno apygardos teismas panaikino mums palankų sprendimą. Jis nustatė, kad namas neprivatizuotinas, nes tai ne bendrabutis, o patalpos negyvenamos. Tačiau mes mokėjome komunalinius mokesčius. Iš pradžių mokėjome „Žalsvyčiui”, o vėliau – UAB „Būsto administravimo agentūra”, su kuria būsto administravimo sutartį sudarė „Agroneta”, – sakė A.Urniažiūtė.
„Agroneta” gyventojams siūlė nuomotis butus. „Pasirašė tik tie, kurie pasidavė bendrovės spaudimui”, – sakė gyventojai. „Šių metų birželį pradėjo dirbti naujas „Agronetos” direktorius Andrius Lingė. Jis ėmė siuntinėti antstolius, kurie gąsdino gyventojus, ragino išsikelti”, – teigė jie.
Teismas nepadėjo
Gyventojai kreipėsi į prokurorus. Kauno miesto apylinkės prokuratūra atsiuntė atsakymą, kuriame siūloma ginčą spręsti teisme. Civilinių bylų skyriaus vyriausioji prokurorė Rita Čivinskaitė pasiūlė kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo ir įrašo registre pakeitimo. „Registrų centre” patalpos įregistruotos kaip administracinės – buitinės.
Taip pat teigiama, kad nėra pagrindo ginčyti 2003 metų balandžio 4 dienos „Kauno alaus” ir „Agronetos” pirkimo – pardavimo sutarties. Pastato įtraukimo į „Žalsvyčio” įstatinį kapitalą teisėtumo klausimas buvo išspręstas 2002 metų liepos 3 dienos Kauno apygardos teismo nutartimi.
Spalio mėnesį gyventojai gavo A.Lingės pasiūlymus išsinuomoti butus kitose vietose. „Man pasiūlė butą Aukštuosiuose Šančiuose, už jį turėčiau mokėti 290 litų ir mokesčius”, – sakė A.Urniažiūtė.
V.Šustauskas ragina nesitraukti
„Mes apie tai pranešėme įvairioms institucijoms, bet mūsų rūpesčiais susidomėjo tik Vytautas Šustauskas”, – teigė A.Urniažiūtė.
Buvęs Seimo narys V.Šustauskas teigė, kad apie situaciją informavęs ir generalinį prokurorą Algimantą Valantiną. „Prokuroras prašė nuraminti gyventojus, kad niekas jų iš butų neišmes be teismo sprendimo”, – tvirtino V.Šustauskas.
„Tai afera. Nesuprantu, kaip bendrabutis galėjo tapti administraciniu pastatu? Jis niekada toks nebuvo”, – stebėjosi V.Šustauskas.
Bendrovei atstovauja advokatas
Domeikavoje registruotos UAB „Agroneta” direktorius Andrius Lingė bendrauti su „Kauno diena” nenorėjo, tačiau į klausimus atsakyti įgaliojo advokatą Gintarą Černiauską.
„Mes siūlome civilizuotai spręsti susidariusią padėtį, tačiau gyventojai nesutinka. Problema yra ta, kad žmonės gina turtą, lyg jis būtų jų nuosavybė, tačiau iš tikrųjų turtas priklauso „Agronetai”. Kai kurie gyventojai turi prieš keletą metų pasirašytas nuomos sutartis su senuoju pastato savininku, o dalis gyvena savavališkai užėmę patalpas. Dauguma žmonių pastaruoju metu vengia bendrauti su „Agroneta” atstovu ir atsisako mokėti komunalinius mokesčius”, – teigė G.Černiauskas.
Anot jo, pastate gyvenantys asmenys jau nuo birželio mėnesio buvo informuojami apie susidariusią padėtį, prašant jų ieškotis naujos gyvenamosios vietos. „Patys gyventojai puikiai žino, kad pastato techninė būklė yra kritinė, o pastate vyrauja netvarka. Tačiau jiems patogu gyventi patalpose, nemokant jokių mokesčių. Kurį laiką mokesčiai buvo nepriimami, kadangi buvo pasibaigusi sutartis su mokesčius administruojančia bendrove. Tačiau nuo šių metų rugsėjo mėnesio mokesčių rinkimas buvo atnaujintas. Civilinis kodeksas numato, kad savininkas gali nutraukti nuomos sutartį, apie tai informavęs nuomininką prieš 6 mėnesius. Mes taip ir padarėme, tačiau gyventojai nesutinka atlaisvinti patalpų”, – teigė G.Černiauskas.
Spalio 30 dieną „Agroneta” gyventojams pranešė, kad pastatą įvertino ekspertai ir nustatė, kad jo eksploatacija yra nesaugi.
Įregistruotas kaip administracinis
„Registrų centro” Kauno filialo direktorius Alvydas Banevičius teigė, kad pastatas kaip administracinis įregistruotas nuo 1975 metų.
„Tais metais Kauno duonos kepimo įmonių susivienijimo prašymu buvo atlikta pastato pakartotinė inventorizacija. Pastatas buvo įvardytas kaip administracinis. Matyt, kad jis toks ir buvo. Žiūrėjau gamyklos planą, logiška, kad toje vietoje kažkada buvo administracija. Iš pastato brėžinio matyti, kad jis nebuvo statomas kaip bendrabutis”, – svarstė A.Banevičius.
Kai 1994 metais žemės ūkio ministro įsakymu pastatas buvo teisiškai registruotas, jis irgi buvo administracinis.
„1992 metais alaus darykla pardavė tris butus fiziniams asmenis už talonus. 1991 metais buvo padarytos iš viso 7 butų bylutės, juos buvo rengiamasi parduoti, tačiau privatizuoti tik trys. Neaišku, kas įvyko – gal gyventojai neturėjo talonų, gal nesutarė dėl kainos ar nenorėjo pirkti blogos būklės butų – dabar galime tik spėlioti. Greičiausiai tada buvo padaryta pažeidimų, gyventojai, ko gero, negalėjo būti apgyvendinti administraciniame pastate. Panašių atvejų, kai gyventojai nesirūpina savo būstu, yra ir daugiau. Kol žmonių nemeta į gatvę, jie niekuo nesidomi”, – teigė A.Banevičius.
Buvusi vadovė gina darbuotojus
„Kauno alaus” direktorė Lina Šileikienė sakė nieko negalinti pasakyti apie pastato istoriją, nes atėjo dirbti, kai jis jau buvo parduotas „Agronetai”.
„Pastatas keliavo iš vienų rankų į kitas, bet jis niekada nebuvo įregistruotas kaip administracinis”, – nukirto buvusi ilgametė alaus daryklos direktorė Eugenija Ševelinskienė.
Buvusi vadovė sakė, kad jai skaudu girdėti apie iš namų metamus buvusius ilgamečius bendrovės darbuotojus. „Su jais elgiamasi neteisingai. Jie daug metų dirbo bendrovėje, buvo jos akcininkai”, – sakė moteris.
E.Ševelinskienė teigė norėjusi suteikti galimybę visiems namo gyventojams privatizuoti butus, tačiau tai buvo uždrausta. „Dariau žygius į įvairias institucijas, tačiau visur gavau neigiamą atsakymą”, – teigė ji.
Buvusi direktorė siūlė pasidomėti, kas yra „Agronetos” savininkai. Bendrovė registruota Domeikavoje, Topolių g. 37, tačiau šiuo adresu užregistruotas tik privataus asmens telefonas. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazėje nurodytas įmonės telefonas, tačiau juo atsiliepia advokatų kontora.