Per šių metų dešimt mėnesių utėlėmis užsikrėtė – 109 (1,6/10 000) Kauno apskrities, iš jų 39 Kauno gyventojai (daugiau nei pusė suaugusieji),- rodo Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) statistikos duomenys. Beveik pusė (41 proc.) kauniečių, užsikrėtusiųjų pedikulioze – benamiai, neturintys gyvenamosios vietos nei kai šąla, nei kai lyja ar sninga. Daugiausiai sergančiųjų pedikulioze asmenų buvo užregistruota Kėdainių ir Prienų rajonuose.
Utėlėtus asmenis nustatė ir užregistravo asmens sveikatos priežiūros įstaigų medikai, kai šie kreipėsi pagalbos dėl įvairių negalavimų. Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu šiemet užregistruota mažiau utėlėtų asmenų.
Pagal turimą statistiką didelės bėdos lyg ir nebūtų. Tačiau problema tvyro ore. Statistika nėra tiksli. Sergamumas utėlėmis kur kas didesnis, nei užregistruotas. Daugelis užsikrėtusiųjų į medikus nesikreipia, o nusipirkę pedikuliocidų švarinasi patys. Darželiuose ir mokyklose netikrinama vaikų švara, nei galvos nei apykaklės, kaip seniau.
Ugdymo mokymo įstaigose panaikinta anksčiau galiojusi tvarka vaikų profilaktinių patikrinimų metu tikrinti vaikų higieną. Tėvai nėra ramūs dėl vaikų sveikatos saugumo. Galimi atvejai, kai vaikas, bendraudamas su užsikrėtusiuoju, parsineš į namus parazitinių gyvių. Pedagogai, medikai ir vaikų tėvai atsidūrė tarsi uždarame rate.
„Medikai nėra įgalioti atlikti tokius patikrinimus. Vaiko apžiūra be raštiško tėvų sutikimo vertinama kaip jo teisių pažeidimas. Teisės aktai gina žmogaus teises. Mokyklos darbuotojams pabandžius apžiūrėti mokinių galvas, kaip seniau, jie tikriausiai atsidurtų teisme”,- sakė Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus sveikatos ekologė Brigita Kamorūnaitė
KVSC specialistų teigimu, mokyklų ir darželių darbuotojai, aptikę šiais parazitiniais gyviais užsikrėtusių auklėtinių, dėl nepaaiškinamų priežasčių linkę apie tai nekalbėti. Anonimiškai teiraujasi, kokiu būdu galima padėti vaikui greičiau išnaikinti šiuos gyvius. O problema egzistuoja toliau.
Pasak visuomenės sveikatos specialistų, utėlės ne tik probleminių šeimų vaikų rūpestis. Šie parazitai veisiasi ir gražiuose, sutvarkytuose plaukuose. Rūpesčių kelia šukuosenos. Palanki vieta utėlėms veistis – afrikietiškos kasytės dredai. Taip sutvarkytų plaukų vaikai ilgai nešukuoja, rečiau plauna.
Ant žmogaus parazituoja trys utėlių rūšys: galvinė, drabužinė ir kirkšninė utėlės. Galvinė utėlė – 2,4-3,1 mm ilgio, kasdien deda po 3-4 kiaušinėlius (glindas). Drabužinės utėlės didesnės – 3,2-4 mm ilgio. Gyvena dažniausiai apatinių darbužių raukšlėse ir siūlėse prie kurių ir klijuoja glindas. Per 34 dienas padeda 275-300 kiaušinėlių. Kirkšninės utėlės mažiausios – 1,5 mm ilgio, plokščios, odos spalvos, todėl sunkiai matomos.
KVSC specialistai primena, kad vaikai utėlėmis gali užsikrėsti skaitydami, piešdami ar žaisdami, kai liečiasi jų galvos, dalijantis šukomis, kitų kontaktų, darželyje pietų miego metu. Utėlei nuropoti nuo vienos pagalvės prie kitos – menka kelionė. Teoriškai utėlėmis galima užsikrėsti daug kur – mokykloje, sausakimšame autobuse ar diskotekoje. Namų sąlygomis utėles galima išnaikinti pedikuliocidais.
Asmenys, gyvenantys sunkiomis ekonominėmis sąlygomis, gali kreiptis pagalbos į Kauno m. savivaldybės Socialinių paslaugų centrą (Partizanų g. 5), kuriame yra sąlygos apsišvarinti, veikia dušai. Einat švarintis pageidautina turėt švarius rūbus. Drabužiai su parazitais bus dedami į polietileninį krepšelį ir atiduoti nukenksminimui.