Kauno regiono turizmo forume kalbėta apie šalies ir miesto įvaizdžio kūrimą
Trūksta informacijos, nėra kuriamas Lietuvos bei Kauno įvaizdis, turizmo rinkodaroje trūksta aktyvumo. Tai nekart skambėjo vakar „Kauno” viešbutyje vykusiame turizmo forume „Žvilgsnis į ateitį”, kurį organizavo viešoji įstaiga Kauno regiono plėtros agentūra ir Kauno miesto savivaldybės administracija. Vienas konferencijos tikslų – supažindinti su turizmo politika 2007-2013 metams.
Kasmet – apie pusantro milijono litų
Ispanai, italai bei skandinavai ir pastaruoju metu, labai netikėtai, japonai atranda Lietuvą. Pastaraisiais metais mūsų šalyje turistų pagausėjo apie 30 procentų. Lyginant praėjusių ir šių metų rezultatus iki rudens, Kaune turistų pagausėjo 34 procentais.
„Tačiau mums trūksta tyrimų: ko jie atvyksta, ko pageidauja. Užsieniečių gausėjimui įtakos turi ir turizmo informacijos centrų kūrimas, paskutinysis – Londone, – teigė Kauno turizmo informacijos centro direktorius Sigitas Sidaravičius. – Kartais informacija interneto puslapiuose yra nuobodi, potencialūs turistai ieško kitų puslapių. Nustatyta, kad įdomią informaciją klientas turi gauti per tris „pelės” paspaudimus”.
Kalbėdamas apie Kauną, S.Sidaravičius pripažino, kad tai viena iš trijų Baltijos valstybių stotelių, nes dažniausiai turistai renkasi Taliną, Rygą, Vilnių.
„Jei patenka Kaunas – jau gerai, – teigė Kauno regiono TIC direktorius. – Tačiau Kaune taip pat galima praleisti tris dienas ir daugiau. Klientams siūlome ir regioną – Birštoną, Kėdainius. Deja, dažniausiai Kaune liekama vienai nakčiai. Vienas minusų – Kaunas neturi kempingo, todėl turistai važiuoja į Trakus. Kai trūksta informacijos apie miestą, nejau norėsi jame likti?”
Pasak S.Sidaravičiaus, įvaizdžiui kurti, informacijai pateikti, tarkime, „BBC” ar „Travel” kanale kasmet reikėtų investuoti bent vieną-pusantro milijono litų.
Prastą Kauno įvaizdį formuoja Vilnius?
„Ieškome Kauno išskirtinumo: ar tai universitetinis miestas, ar technopolis, ar krepšinis, ar Mačiūnas, kuris buvo pavadintas Mao-čiūnu, ar… Taip pat norime rasti ir miesto išskirtinę vietą Lietuvoje. Parengėme turizmo strategiją, turime rinkodaros veiksmų planą”, – tikino Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktorius Povilas Kuprys.
Šiandien bus patvirtintas šio plano finansavimas. Tačiau net preliminarių finansavimo skaičių P.Kuprys įvardyti negalėjo. Miesto plėtros departamento direktorius teigė, kad tikimasi apie Kauną pranešti „geras žinias”, pasitelkiant ir užsienio spaudą. Tačiau pasamdyti kompanijos, kuri kurtų Kauno įvaizdį, kol kas nebus bandoma: „Trūksta lėšų, be to, likus keliems mėnesiams iki rinkimų, nesinori daryti esminių pokyčių ir sprendimų”.
„Prastam Kauno įvaizdžio formavimui įtakos turi kai kurie Vilniaus verslininkai, žiniasklaida. Ne paslaptis, kad tai – taip pat rinkodaros dalis”, – pripažino P.Kuprys.
Trūksta naktinių pramogų
Kauno oro uosto generalinio direktoriaus Kęstučio Cucėno nuomone, kol kas Kaunas – tik tarpinė stotelė į Vilnių.
„Mūsų oro uostas turi puikias sąlygas, tačiau ištyrinėjusios rinką žinomos skrydžių kompanijos veržiasi į Vilnių, nes Kaunas turi prastą įvaizdį. Jų nuomone, antrajame Lietuvos mieste turistams vakarais nėra ką veikti. Kauną pigių skrydžių kompanijos renkasi dėl kainų, mažų spūsčių.
Turistus traukia Vilnius, – apgailestavo K.Cucėnas ir pagyrė kėdainiečius, kurie pradeda formuoti įvaizdį, mieste pažymėjo lankomus objektus. – Užsieniečiai pasirengę išleisti pinigus, bet jie neturi kur. Reklamuokime ne tai, kad pigiai nuskrisite į Kauną, o kad pigiai gausite alaus, pažaisite golfą, kazino ar dar ką nors. Reikia daugiau kokybiškų paslaugų, bendrų pastangų, koordinatoriaus. Kodėl turistams skristi pasilinksminti ar išgerti alaus į Varšuvą, Prahą, Rygą, jei galima į Kauną, nes tai beveik tas pats regionas?”
Lietuvos trauka – žmonės ir istorija
„Kitose valstybėse trūksta labai daug informacijos apie mūsų šalį: vaizdo klipų, biuletenių, lankstinukų, taip pat internetinių puslapių ir rašinių žiniasklaidoje, – pagrindines Lietuvos turizmo sektoriaus problemas apibūdino Nacionalinių projektų rengimo direktoriaus pavaduotojas Marius Tarvydas. – Užsienio turistų, nors jų ir labai daugėja, nėra daug. Mums reikia apsispręsti, kurios tikslinės užsienio rinkos mums yra svarbiausios”.
Lietuva neturi stiprių pasaulinių prekinių ženklų, tarkime, kaip škotai – viskį, todėl valstybė privalo informuoti apie savo šalį.
„Vargu ar mes greitai turėsime savo brendą, – teigė M.Tarvydas. – Tyrimai parodė, kad mes galime gundyti ne infrastruktūra, ne gamtinėmis sąlygomis, ne verslu, o tik geraširdžiais ir komunikabiliais žmonėmis bei giliu istoriniu kultūriniu paveldu”.