Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas ir teisingumo ministras Petras Baguška pirmadienį aptarė, kaip paspartinti teismines procedūras griaunant savavališkus statinius ir užkirsti kelią naujoms neteisėtoms statyboms.
Tai numato Aplinkos ministerijos pateikti siūlymai rengiamoms Civilinio proceso kodekso (CPK) pataisoms. Siūlomi pakeitimai padėtų realiai įgyvendinti šiemet patobulinto Statybos įstatymo ir Civilinio kodekso nuostatas, sugriežtinusias atsakomybę už savavališkas statybas.
Pasak aplinkos ministro A. Kundroto, šiemet buvo paduoti 42 ieškiniai nugriauti savavališkus statinius. Trys iš šių statinių jau yra nugriauti.
Kad procesai paspartėtų, turi būti ne tik nurodomas savavališko statinio nugriovimo terminas, bet ir aiškiai nustatyta, kas privalo jį nugriauti, jeigu to nepadaro savininkas, ir kokios sankcijos laukia nevykdančių savo pareigų.
Jau šią savaitę suinteresuotoms institucijoms bus išsiųsti derinti CPK, taip pat antstoliams skirtos Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų teisės aktų pakeitimų projektai. Civilinio proceso kodeksas turėtų būti patikslintas nuostata, kad teismai, priimdami sprendimą nugriauti savavališką statinį, iš karto numatytų ir pasekmes, jeigu per nurodytą laiką savininkas jo nenugriaus.
Už kiekvieną uždelstą vykdyti teismo sprendimą dieną siūloma skirti iki vieno tūkstančio litų baudą – tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui. Jeigu ji nesumokama, skolą turi išieškoti antstoliai.
Ši CPK pataisa leistų išvengti dabartinių atvejų, kai neteisėto statinio savininkas nevykdo teismo sprendimo nugriauti tą statinį, todėl apskričių viršininkų administracijos priverstos pakartotinai kreiptis į teismą.
Bus siekiama, kad savavališkų statinių griovimą inicijuojančios apskričių viršininkų administracijos pateiktų antstoliams vykdyti ne tik teismo sprendimus, bet ir kitus būtinus dokumentus – reikiamus projektus, leidimus, nugriausiančios organizacijos duomenis.