Aukštybinių pastatų išdėstymo Klaipėdoje specialųjį planą parengę specialistai pastebi, kad galimos tokių pastatų sankaupos galėtų būti Liepojos ir Šilutės plentuose bei Taikos, o ypač – Baltijos prospekte.
Šis prospektas esąs pagrindinis kelias, kuriuo į uostamiestį atvykstama iš visos Lietuvos, todėl čia išdygę aukštybiniai pastatai tarsi simbolizuotų miesto vartus.
Anot vieno iš plano rengėjų Vilniaus Gedimino technikos universiteto Urbanistikos katedros vedėjo docento A. Vyšniūno, istoriniuose Europos miestuose vyrauja tendencija aukštybinių pastatų centre nestatyti, jie leidžiami centro prieigose. Tam, kad būtų išsaugotas miesto savitumas, į Klaipėdos senamiestį su tokiais pastatais taip pat siūloma „nelįsti”, o galimybę juos statyti taip pat vertingoje centrinėje miesto dalyje rekomenduojama gerai apsvarstyti.
„Mūsų darbas nėra draudžiantis, bet pasekmės turi būti įvertintos”, – sakė A. Vyšniūnas.
Anot mokslininkų, baigtinis Klaipėdoje yra tik senamiestis, ir reikėtų apsispręsti dėl to, kokio dydžio bus jo apsaugos zonos.
Vienas pastatas viso kvartalo gyventojų tankumą „surinkti” galėtų nebent tokiu atveju, jei šalia būtų kokia nors erdvė, ir jis čia taptų akcentu.
Anot profesoriaus Zigmo Jono Daunoros, miestą geriausia išlaikyti kaip įdomią skirtingų kraštovaizdžių mozaiką.
Į pietus nuo Baltijos prospekto esą galima daryti beveik bet ką – gyvenamosios paskirties teritorijose aukštybinių pastatų statybą sureguliuos ypač griežtos higienos normos – insoliacijos ir kiti reikalavimai.
Recepto, kokiose vietose turėtų atsirasti aukštybiniai pastatai, planas nesiūlo, tačiau jį būtų galima pateikti architektams kartu su projektavimo sąlygomis. Anot plano rengėjų, jame yra įvertintas kiekvieno kvartalo foninis užstatymas bei kiti dalykai, ir pateikiamos išvados, kokiame kvartale kokie pastatai galėtų atsirasti atsižvelgiant į sklypo užstatymo intensyvumą, pastato aukštį ir kitus parametrus.
Kaip atrodys kiekvienas naujas objektas siūloma patikrinti jį „įstačius” į bendrą vaizdą, nes dabar esą dažnai projektuojami gražūs pastatai, tačiau tokie jie yra tik sklypo ribose – prie kvartalo galbūt nedera.
Beje, mokslininkai pabrėžia, kad aukštybiniu pastatu laikomas toks statinys, kuris ne mažiau kaip du kartus viršija foninį užstatymą. Pavyzdžiui, dviaukščių kvartale aukštybinis gali būti ir penkiaaukštis.
Iš visų miesto vietų vaizdas idealus būti negali, todėl plano rengėjai siūlo apžvalgos taškų, iš kurių būtų vertinami nauji pastatai, sistemą. Tokie apžvalgos taškai galėtų būti masinės žmonių susibūrimo vietos – Lietuvos jūrų muziejus, jachtklubas, kelias į Palangą, tačiau, anot A. Vyšniūno, tai priklausys nuo miesto politikų sprendimo.
Po viešojo svarstymo jau beveik baigtas specialusis planas dar gali būti pakoreguotas atsižvelgiant į pastabas, o galutinį sprendimą priims miesto politikai. Nuo jų ir priklausys, kaip planas veiks.
Mokslininkai tikina, jog toks planas Lietuvoje, ko gero, yra pirmasis – Vilniuje esą rengtas tik į jį panašus statinių aukštingumo reglamentas.
Beje, penktadienį Pasaulio paveldo komitetas pareiškė susirūpinimą dėl aukštų pastatų statybos 1994 metais į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašyto Vilniaus senamiesčio apsauginėje zonoje ir jų įtakos vizualiniam pasaulio paveldo objekto integravimui. Komitetas paragino Lietuvos pareigūnus peržiūrėti Vilniaus miesto plėtros projektus, kurie galėtų paveikti miesto senamiesčio kaip pasaulio paveldo objekto vertę.
Giedrė Norvilaitė