Klaipėdos rajono savivaldybei pernai metų pabaigoje patvirtinus teritorijos bendrąjį planą, prasidėjo tikra sklypų planavimo ir statybų karštligė. Prašantieji leidimų naujoms statyboms skaičiuojami tūkstančiais.
Tačiau rajono Savivaldybė, viena pirmųjų šalyje suskubusi dar palyginti nebrangiai ir greitai pasirengti tokį planą, jau ragauja ir pirmuosius karčius šio darbo vaisius.
Kad statybos nebūtų „amžinos”
Savivaldybė sulaukia daug prašymų iš žemės savininkų dėl bendrojo plano sprendinių keitimo (praplečiant gyvenamosios statybos paskirties žemės „geltonąsias” zonas), tačiau statybų planus derinančios institucijos nesusikalba ir skirtingai vertina tos pačios teritorijos sprendinius. Žibalo į ugnį įpylė ir Savivaldybės bandymai sureguliuoti chaotiškus statybų procesus.
Dar balandį rajono Taryba priėmė daug triukšmo sukėlusį sprendimą dėl inžinerinės infrastruktūros sprendinių suplanuotose teritorijose įgyvendinimo tvarkos. Jo esmė – leisti pradėti statyti gyvenamųjų namų kvartalus ar gyvenamųjų namų grupes (didesnes negu trys gyvenamieji namai) tik parengus inžinerinės infrastruktūros sprendinių techninius projektus, juos įgyvendinus, pripažinus tinkamais naudoti bei įregistravus juos Nekilnojamojo turto registre.
Pasak Savivaldybės specialistų, nors planavimo organizatoriai, rengdami žemės sklypų detaliuosius planus, įsipareigoja įrengti visas būtinas komunikacijas savo sklype, neretai taip neįvyksta, nes leidimas komunikacijoms įrengti galioja 10 metų. Todėl asmuo, nusipirkęs sklypą namui statyti naujame kvartale, negalės šio namo nei įteisinti, nei jame gyventi, kadangi kvartale nebus įrengtas dujotiekis, vandentiekis ir kitos komunikacijos. Tokiu būdu didžiuliai žemės sklypai, ypač Klaipėdos priemiestyje, virsta „amžinomis” statybų aikštelėmis.
„Šiuo sprendimu rajono Taryba siekė, kad būtų civilizuotai reguliuojamas statybų procesas privačiose gyvenamajai statybai suplanuotose žemėnaudose bei apginamos žmonių teisės turėti kokybiškai ir laiku įrengtą būstą”,- sakė Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Vida Vytienė.
Tačiau jau dabar aiškėja, kad šis rezonansinis Tarybos sprendimas yra pernelyg griežtas ir stabdantis investicijas rajone. Dėl šio sprendimo kaip prieštaraujančio teisės aktams naikinimo rajono Savivaldybę spaudžia tiek Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje, tiek stambių žemės sklypų savininkai, planuojantys ištisus naujus gyvenamuosius kvartalus.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos taip pat siūlė rajono Tarybai tikslinti savo sprendimą, konkrečiai nurodant, kad juo nustatytieji reikalavimai taikomi namų kvartalų ar grupių statybai privačiose teritorijose, kai jose suprojektuoti vietiniai infrastruktūros objektai.
Vieni apie batus, kiti – apie ratus
Tačiau kol kas pati rajono Taryba nelinkusi nei sustabdyti, nei panaikinti savo garsiojo sprendimo, sukėlusio tiek aistrų.
Prieš kurį laiką buvo nuspręsta kreiptis į Aplinkos ministeriją, prašant pabūti tarpininku ir išaiškinti šios ūkinės problemos dėl privalomos statybos infrastruktūros sprendimo būdus. Tikėtasi pagal ministerijos pasiūlymus taisyti, o gal net ir visai panaikinti minėtąjį Tarybos sprendimą. Tačiau po beveik dviejų mėnesių atkeliavęs Aplinkos ministerijos sekretoriaus Aleksandro Spruogio atsakymas, kurį sudarė 10 eilučių, tiek Savivaldybės specialistams, tiek pačiai Tarybai beveik atėmė žadą.
Atsakyme buvo paaiškinta, kad ministerija negalinti komentuoti savivaldybės priimtų sprendimų, ir nurašytos Statybų įstatymo nuostatos, kokia tvarka jungtis prie esamų komunikacijų ar įrengti naujas, lyg Savivaldybės specialistai to nežinotų. Trumpai tariant, ministerija paaiškino, kokiais teisės aktais vadovautis, pavyzdžiui, norint įsirengti keliuką nuo gyvenamojo kvartalo iki regioninio kelio.
„Mes apie batus, ministerija – apie ratus”, – nuvilnijo nusivylimas praėjusiame rajono Tarybos posėdyje.
Liko sena statybų tvarka
Nors pagal parengtą projektą buvo rengiamasi sustabdyti Tarybos balandžio mėnesio sprendimą dėl inžinerinės infrastruktūros, už tai balsavo tik 6 rajono Tarybos nariai. Taigi senoji tvarka dėl statybų rajone turbūt neilgam, tačiau liko galioti. Taryba įpareigojo Savivaldybės administraciją kitam Tarybos posėdžiui, vyksiančiam lapkričio pabaigoje, parengti pasiūlymus, kaip būtų galima sušvelninti šį sprendimą.
„Manome, jog su tuo pačiu sudėtingu reguliavimo procesu, kad statybos vyktų tvarkingai, susidurs ir kitos savivaldybės, kurios šiuo metu tik rengia bendruosius teritorijų planus. Tai tiesiog ūkinė problema, kurią būtina spręsti, nes dėl to ateityje gali kilti daug bėdų”, – įsitikinusi rajono Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja V. Vytienė.