„Žydrojo angelo” katilus pamėgsta ir lietuviai

Vakarų rinką užkariavę dujiniai kondensaciniai katilai savo vietą jau atranda ir Lietuvoje. Dėl taupumo bei ekologiškumo įsirengiantieji namus pasiryžta už tokį katilą mokėti ir iki trijų kartų didesnę sumą nei už paprastą.

Pasak bendrovės „Simetra” direktoriaus Arvydo Mickaus, dujiniai kondensaciniai katilai į Lietuvą atkeliavo gal prieš septynerius metus, ir paskutiniuoju metu pradeda populiarėti.

„Anksčiau jei pardavei, tai arba labai turtingas žmogus, arba tikrai sąmoningas, už ekologiją. Dabar kondensacinius jau įsigyja ir vidutines pajamas gaunantys žmonės ir nė vienas nesigaili, nes skirtumas mokant už šildymą jaučiamas”, – sakė ir bendrovės „Biaterra” direktorius Darius Galdikas.

Kondensacinio katilo veikimo principas buvo atrastas maždaug prieš šimtmetį, tačiau gaminti ir naudoti tokie katilai pradėti aštuntąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį, kai ištiko krizė ir ėmė brangti dujos. Kai kuriose Europos šalyse įsigyjantiesiems kondensacinius katilus dalį sumos, net iki 50 proc., kompensuoja valstybė, nes ši technika ekologiška, teršalų emisija labai maža ir atitinka aplinkosaugos ženklo „Žydrasis angelas” reikalavimus.

Radiatoriai – didesni

Šiuolaikinių dujinių katilų naudingumo koeficientas siekia 91-97 proc., o dujinių kondensacinių siekia net iki 110 proc.

Paprastuose dujiniuose katiluose dūmų temperatūra būna aukšta, kad būtų viršyta rasos taško temperatūra. Susidarę garai su dūmais išmetami lauk. Kondensacinių katilų veikimo principas kiek kitoks – dūmai veržiasi pro šilumokaitį, kuriuo bėga grįžtamasis vanduo. Čia susidaro rasos taškas, ir garai kondensuodamiesi atiduoda savo energiją į grįžtantį vandenį.

Pasak A. Mickaus, kad kondensacinis katilas veiktų efektyviai, turi būti tinkamai sumontuota šildymo sistema. Katilas dirba optimaliai, kai į sistemą tiekiamo vandens temperatūra yra 55 laipsniai, o grįžtančio – 35. Tai ypač tinka grindiniam šildymui.

Kondensacinį katilą galima montuoti ir su radiatoriais, tačiau dėl žemesnės nei turint kitokį katilą tiekiamo vandens temperatūros radiatorių plotas turėtų būti didesnis.

„Statant šiuolaikinius namus šilumos varža yra didelė, todėl jokių problemų nekyla, juolab Klaipėdos regione, kur žiemos paprastai nebūna labai šaltos. Gali būti dienų, kai lauke temperatūra bus 20-25 laipsniai šalčio, ir į sistemą tiekiamo 55 laipsnių vandens temperatūros nebeužteks. Nieko tokio – galima katilą nustatyti, kad vandens temperatūra būtų 75 laipsniai, bet naudingumo koeficientas kris iki kokių 98 proc., nors tai irgi nėra mažai”, – sakė D. Galdikas.

Geresnė technika netgi turi lauko daviklius, kurie patys duoda katilui signalą kelti temperatūrą, kai lauke jau šalta.

Naudojantis kondensaciniu katilu per mėnesį galima sutaupyti 15-30 proc. dujų.

Beje, anot A. Mickaus, dujų sąnaudos mažėja ir dėl tobulesnių kondensacinių katilų degiklių. Paprastame dujų katile nuostolių atsiranda dėl prasčiau sudegančio kuro degiklio starto metu. Katilo naudingumo koeficientas būna mažesnis, kuo daugiau yra tokių startų ir kuo ilgiau trunka, kol išsijungia degiklis. Kondensacinių katilų degikliai neišsijungdami veikia ilgai, todėl ir dujų nuostolių patiriama mažiau.

Pasak D. Galdiko, dėl oro bei dujų padavimo moduliacijos, kuri yra kondensaciniuose katiluose, jo galingumas gali augti arba mažėti – kuras gali degti kylančia arba žemėjančia liepsna. Paprasti katilai, pasiekę nustatytą temperatūrą, tiesiog išsijungia, o atšalus vėl įsijungia.

Reikia kanalizacijos

Pasirinkus kondensacinį katilą namą galima statyti be kamino – tokie katilai gali būti montuojami prie sienos. Be to, jie yra dailaus dizaino, todėl, jei nėra katilinės, netgi gali būti pakabinami, pavyzdžiui, virtuvėje, ir vaizdo negadins.

Beje, anot D. Galdiko, katilinėje visada turi būti kanalizacija, nes iš tokio katilo per parą išbėga 10-15 litrų kondensato. Jis nebėga tik tokiu atveju, jei katilas į šildymo sistemą tiekia aukštą temperatūrą, per 60 laipsnių, ir naudingumas yra 97-98 proc.

Kondensaciniai katilai tarnauja ilgai – 20 metų ir daugiau. Be to, anot D. Galdiko, iš šios kuro rūšies – dujų – jau yra išspausta viskas, kas galima, todėl per tiek metų katilas nebepasentų ir technologiškai. Pirmieji kondensaciniai katilai turėjo 106 proc. naudingumo koeficientą, o iki šiol tobulinant techniką jį pavyko „pakelti” tik keliais procentais.

Jokios ypatingos priežiūros dujų kondensaciniams katilams nereikia – ji tokia pati, kaip ir kitų. Tiesa, anot D. Galdiko, kai kurių gamintojų katiluose yra aliuminio silicio šilumokaičiai, kurie dėl prastesnių dujų nei Vakaruose, pas mus apsineša, tačiau rimti pardavėjai pirkėją apie tai perspės ir skirs aptarnaujantį žmogų.

Kondensaciniai katilai gali naudoti ne tik gamtines, bet ir suskystintas dujas iš balionų, o kai kurių gamintojų katilai prie vienos ar kitos dujų rūšies net prisitaiko automatiškai. Kitiems reikia šį tą pakeisti, tačiau tai nesudėtinga ir nebrangu.