Garsus danų muzikas Bo Holtenas, 2004 metais susipažinęs su choru „Jauna muzika”, nusprendė, kad būtent šis kolektyvas sugebės atlikti sudėtingus ir įdomius kūrinius per Renesanso muzikos festivalį Kopenhagoje
Renesanso epocha, Danijoje datuojama nuo 1536 metų iki karaliaus Kristijono IV mirties 1684-aisiais, yra išskirtinis laikotarpis šalies, ypač jos sostinės Kopenhagos, istorijoje. Būtent tada, kai 60 metų Daniją valdė karalius Kristijonas IV, ypač klestėjo menas ir mokslas, buvo sparčiai statoma Kopenhaga, kuri šiandien yra Renesanso paveldu garsėjantis miestas.
Šiais metais, įprasminant 470-ąją Renesanso sukaktį, Danijoje vyksta daug renginių. Viename jų – spalio-lapkričio mėnesiais vykstančiame tarptautiniame „Kopenhagos Renesanso muzikos festivalyje 2006” ir į šį renginį įtrauktame žymaus danų muziko Bo Holteno projekte – prieš savaitę dalyvavo Vilniaus savivaldybės choras „Jauna muzika”, vadovaujamas Vaclovo Augustino.
Holteno programa
Net trylikos koncertų ciklą, skirtą Renesanso jubiliejui, parengė garsus Danijos kompozitorius, dirigentas, choro „Musica Ficta” įkūrėjas ir meno vadovas Holtenas. Savo programą pavadinęs „13 europinės perspektyvos koncertų. Bo Holtenas, „Musica Ficta” ir svečiai”, Holtenas sudarė įspūdingą nuo vasario iki lapkričio trunkantį renginį, kurį LŽ žurnalistei įvardijo ne kaip festivalį, o rimtą, ilgą ir labai atsakingą Renesanso muzikos koncertų sezoną. Į jį pakvietė žinomų kolektyvų ir atlikėjų iš Švedijos (Folke Bohliną), Didžiosios Britanijos (Peterį Phillipsą ir jo 1973 metais įkurtą chorą „The Tallis Scholars”) bei vilniečių chorą „Jauna muzika” su jo vadovu, kompozitoriumi ir dirigentu Augustinu.
LŽ teiravosi, kodėl į Kopenhagą Holtenas pakvietė būtent chorą „Jauna muzika”. „2004-aisiais susipažinau su „Jauna muzika”, kai šis kolektyvas mane pakvietė vadovauti choro muzikos interpretavimo ir dirigavimo kursams. Beveik dvi savaites dėsčiau, o kartu ir dirigavau Augustino vadovaujamam chorui, – pasakojo Holtenas. – Įsitikinau, kad tai labai talentingas kolektyvas, pasižymintis puikiais balsais, skleidžiantis labai gerą energiją. Jie turi visas ypatingas savybes, būtinas dainuojant Renesanso, kitų ankstyvųjų laikotarpių muziką”.
Neįprastas koncertas
„La Serenissima” – taip pavadintas bendras chorų „Musica Ficta” ir „Jauna muzika” chorų bei jų vadovų Holteno ir Augustino koncertas, skambėjęs vienoje didžiausių, seniausių ir įspūdingiausių Kopenhagos Holmens bažnyčioje. Kaip tik ši didžiulė kryžiaus formos bažnyčia, pradėta statyti karaliaus Kristijono IV paliepimu 1563 metais, o vėliau 1617-1643 metais dar gerokai praplėsta, pastūmėjo Holteną surengti netikėtą koncertą. Tiksliau sakant, tai buvo net ne koncertas, o pribloškiantis muzikinis vyksmas, kai tiksliai sudėliota ir išryškinta kūrinių tarpusavio dramaturgija, o dainininkai juda tarpuose tarp suolų, net antrame ir trečiame bažnyčios aukšte, o chorai susijungia į bendrą kolektyvą arba dalijasi į dvi ar keturias atlikėjų grupes. Įspūdingai skambėjo XVI amžiaus kompozitorių Orlanduso Lassuso „Magnificat Aurora lucis”, Andrea Gabrieli „Ave Regina”, Francisco Guerrero „Ave Maria”, Johanno Stobaeuso „Laudate coeli”, Vincenzo Bertolusi „Angelus Domini”, Lucos Marenzio „Exsurgat Deus”, Giovanni Gabrieli „Exaudi me” ir kitų autorių kūriniai. Beveik tūkstantis klausytojų buvo pakerėti, kai kurie klausėsi išsižioję iš nuostabos.
Įdomūs atradimai
Antras gastrolių koncertas vyko Sankt Johannes bažnyčioje. Šįkart koncertavo tik „Jauna muzika”, o jos vadovas Augustinas ne tik dirigavo, bet ir pasakojo apie mažai žinomus kūrinius, jų kompozitorius, tad koncerto kuratoriui Bjorno Rossui liko tik karštai žavėtis vilniečių parengta programa.
Skambėjo XVI-XVII amžiaus Rytų Europos kompozitorių Lucos Marenzio, Orazio Vecchi, gyvenusių bei kūrusių Varšuvos ir Krokuvos karalių rūmuose, kūriniai. Taip pat buvo atliktos lenkų kompozitoriaus Waclawo of Szamotuly (1520-1560) „Lenkiškos giesmės”, Rygos katedros kantoriaus Pauluso Bucenuso Philoroduso 1578 metais sukurtos kompozicijos daugiabalsiam chorui ir kiti įdomūs muzikiniai atradimai.
Ne mažesnis atradimas danų publikai buvo ir mūsų dainininkų balsai: sopranai – Jurgita Mintautienė, Ona Sapranavičienė, Giedrė Paukštytė, Nerutė Siliūtė, altai – Nora Petročenko, Milda Poškaitė, Diana Miknienė, Salomėja Jonynaitė, tenorai – Andrius Gylys, Egidijus Kaveckas, Marius Turlajus, Romas Makarevičius, bosai – Gintautas Skliutas, Gediminas Gelgotas, Nerijus Andrijauskas, Donatas Zakaras.
Beje, daugelį šių Renesanso laikų kompozitorių kūrinių „Jauna muzika” jau atliko savo programoje „Harmonija sacra”, skambėjusioje Lenkijoje ir Vilniuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje.
LŽ korespondentei apgailestaujant, kad daug Lietuvos muzikos mėgėjų dar negirdėjo „Jaunos muzikos” atliekamų Renesanso kompozitorių kūrinių, Augustinas prasitarė, jog programą „La Serenissima” tikisi pristatyti ir su klaipėdiečių choru „Aukuras”.