Europos Komisijos užsakyti tyrimai ir „Hansanbanko” duomenys rodo, kad apie 14 procentų šalies gyventojų nepripažįsta inovacijų. Jiems pasitikėjimą kelia tik atsiskaitymai grynaisiais pinigais.
Didžiausią pripažinimą pelniusia naujove bankininkai vadina elektroninės bankininkystės paslaugą. Esą dėka jos, per metus galima sutaupyti beveik 19 valandų, kurias tektų praleisti kelionėje į banką ir stovinti eilėse.
Daugės kreditinių kortelių
Pernai rugpjūtį „Eurobarometro” paskelbto tyrimo rezultatai byloja, kad į inovacijas palankiai žiūri 33 proc. mūsų šalies gyventojų, o aktyviai jas beveik kas dešimtas lietuvis. 44 proc. tautiečių į naujoves žiūri atsargiai ir jas priima tik po kurio laiko, o likę 14 proc. nepripažįsta inovacijų ir yra ištikimi seniesiems įpročiams.
„Hansabanko” Klientų departamento vadovo Vitalijaus Rancevo teigimu, tokias tendencijas patvirtina ir banko specialistų atliktas tyrimas.
„Nuo 2004-ųjų pirmojo ketvirčio iki pat šiol apie 15 procentų mūsų klientų grynuosius iš savo sąskaitų išsiima banko padaliniuose. O šiuo tikslu besinaudojančiųjų bankomatais skaičius išaugo net pusantro karto. Perpus sumažėjo atsiskaitančiųjų už įvairias paslaugas banko skyriuose, tačiau daugiau beveik 2,7 karto padaugėjo internetinės bankininkystės vartotojų”, – apie tai, kaip keičiasi klientų įpročiai, sakė V. Rancevas.
Anot jo, elektroninės bankininkystės banga aukštumas pasiekė pernai metų pradžioje. Prognozuojama, kad dabar labiausiai turėtų augti kreditinių kortelių skaičius. Jis, anot bankininko, augs tol, kol visiškais susiformuos pasiturinčiųjų klasė.
Pastariesiems bankas priskiria tuos žmones, kurių mėnesinės pajamos siekia 2500-2800 litų. Per pusantrų metų, anot V. Rancevo, tokių klientų banke padaugėjo 2,2 karto. Beje, Klaipėdos regione jų daugėja šiek tiek sparčiau nei visos Lietuvos mastu.
Siunčiamos didesnės sumos
„Hansabanko” Klientų departamento tyrimas taip pat parodė, kad nuo 2002-ųjų ketvirto ketvirčio iki šių dienų iš užsienio į fizinių asmenų sąskaitas banke pervedamų pinigų kiekis išaugo 3,5 karto.
„Nėra galimybių nustatyti, kad yra šių pinigų siuntėjai – fiziniai ar juridiniai asmenys. Tačiau prieš Velykas ir Kalėdas žymiai išaugantys tokie pinigų srautai leidžia daryti prielaidas, kad juos siunčia užsienyje dirbantys fiziniai asmenys. Prieš ketverius metus vidutinė iš užsienio siunčiama suma siekė apie 7 400 litų, o dabar – jau apie 9 000 litų”, – pasakojo V. Rancevas.
Anot jo, įplaukos iš užsienio pasiekia apie 10 proc. fizinių asmenų sąskaitų. Dažniausiai į jas atkeliauja pinigai iš Didžiosios Britanijos ir Airijos, Ispanijos bei JAV. Dažniausiai pinigai siunčiami Šiaulių regiono klientams.
Atsižvelgiant į pervedimų dažnumą, sumų didį ir kitus kriterijus, nustatytus Pinigų plovimo prevencijos įstatyme, bankų sistemos automatiškai informuoja atitinkamas institucijas. Tad tyrime figūruojantys skaičiai, anot V. Rancevo, liečia legaliai užsienyje dirbančius lietuvius. Nelegaliai dirbantys tautiečiai, anot bankininko, paprastai pinigus siunčia naudodamiesi kitais kanalais.