Jei jums yra tekę gultis ant chirurgo stalo, tikrai esate susidūrę ir su gydytoju anesteziologu. Jis palydėjo jus į operacinę, o paskui pasitiko pooperacinėje palatoje. Už ką atsakingas šis gydytojas? Ką turite jam pasakyti? Kaip jausitės per operaciją? Ar galite pasirinkti anestezijos būdą? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Vilniaus universiteto Anesteziologijos ir reanimatologijos klinikos docentas gydytojas Alis Baublys.
Lietuvoje anesteziologas yra ir reanimatologas, tai yra rūpinasi ne vien paciento miegu per operaciją, bet ir intensyviąja terapija – būkle po jos. Anesteziologas su ligoniu būna per visą operaciją – įvertina ligonio būklę prieš operaciją, įsitikina, kad jis pasiruošęs operacijai, skiria vaistus operacijos metu ir stebi ligonį po jos.
Ką veikia anesteziologas?
Kad per operaciją nejaučiame skausmo, už tai turime būti dėkingi anesteziologui. Jis iš anksto numato operacijos planą: įvertina, kokia anestezija, arba nejautra, būtina: vietinė ar bendroji, o tuomet – kokiais vaistais sukels anesteziją. „Žinoma, vienaip bus malšinamas skausmas, jei operuojama ranka ar koja, kitaip – jei širdis”, – šypsosi doc. A.Baublys. Skiriasi ir vaistai, tinkantys kiekvienam pacientui.
Prieš pat operaciją šis gydytojas suleidžia vaistų ar duoda jais kvėpuoti. Anesteziologui pirmiausia rūpi, kad neskaudėtų, o jei tai bendroji anestezija – kad ligonis tikrai miegotų. Tačiau svarbiausia, kaip teigia pašnekovas, kad išliktų stabilios visos gyvybinės funkcijos: kraujotaka, kvėpavimas, inkstų veikla ir kita.
Skausmo malšinimas, su kuriuo dažniausiai siejamas anesteziologas, iš tiesų yra tik dalis šio gydytojo darbo. Šiuolaikinėje medicinoje chirurgas operuoja, o visą kitą darbą – ligonio būklės stebėjimą ir priežiūrą – atlieka anesteziologas. Jei kas nors ne taip, jis turi įspėti chirurgą: galbūt reikia keisti operacijos eigą.
Turi žinoti viską
Apžiūrėdamas pacientą prieš operaciją anesteziologas jam pateikia nemažai klausimų. Kaip ir kiekvieną gydytoją, jį domina, kuo ligonis skundžiasi, kokiomis ligomis yra sirgęs, ar jam buvo sukelta anestezija, ar tuomet nebuvo kokių nors komplikacijų, ar ligonis nėra patyręs didesnio kraujavimo susižeidęs, ar nėra alergiškas kokiems nors vaistams, o tai ypač svarbu. Jei pacientas alergiškas vaistams, maisto produktams ar kam nors kitam, didesnė tikimybė, kad jis bus alergiškas ir anestetikams, vaistams, sukeliantiems anesteziją. Žodžiu, anesteziologas įvertina ligonio būklę, net žino, kokia jo nuotaika prieš operaciją. Šiam gydytojui pacientas turi pasakyti apie save kuo daugiau.
Būsena per operaciją
Turbūt yra tekę girdėti, kad vieni žmonės prieš operaciją visiškai užmigdomi, o kitiems tik apmarinama operuojamoji vieta. Tai du skirtingi nejautros būdai – bendroji ir regioninė, arba vietinė, anestezija.
Bendroji anestezija yra dirbtinai sukelto miego būsena. Jis panašus į miegą išgėrus migdomųjų vaistų, tik kur kas gilesnis. Pacientas neatsibus, kol veiks vaistai. O šis procesas yra reguliuojamas. Jei operacija labai sudėtinga, paciento būklė net jai pasibaigus dar nestabili, iš miego gali būti žadinamas tik po kelių valandų palikus operacinę.
Vietinė anestezija – kai nejautri padaroma tik operuojamoji kūno vieta. Tokiu atveju vaistai suleidžiami būtent į tą vietą ar aplink nervą, kuris inervuoja tą sritį. Jei vaistai leidžiami į stuburo kanalą, apmarinama apatinė kūno dalis, tada galima atlikti pilvo, vidaus organų operacijas. Kai taip sukeliama anestezija, su pacientu galima kalbėtis, o skausmo jis nejunta. Tačiau dažniausiai net ir sukeliant vietinę anesteziją pacientas nuraminamas bendrai veikiančiais vaistais.
Lietuvoje atliekant 25-30 proc. operacijų prieš tai sukeliama vietinė anestezija. Manoma, kad ji kiek mažiau pavojinga ligoniui, nors tai ir nėra statistikos įrodyta. Jei žmogus yra senas, serga daugeliu šalutinių ligų, kai galima, pasirenkamas šis anestezijos būdas.
Jei yra galimybė operaciją atlikti sukėlus arba bendrąją, arba vietinę nejautrą, pacientas gali rinktis. Jam paaiškinami vienos ir kitos anestezijos pranašumai ir pavojai. Paciento pageidavimai šiuolaikinėje medicinoje yra labai svarbūs. Pavyzdžiui, kai kurie ligoniai sako: „Galite sukelti vietinę nejautrą, bet kai mane operuos, noriu miegoti”. Tuomet renkamasi vietinės ir bendrosios anestezijos kombinacija. Kartais sukeliama bendroji nejautra ir dar apmarinama operuojama vieta, kad poveikis vegetacinei sistemai būtų mažesnis. Taigi galima vietinė, bendroji nejautra ir jų kombinacijos.
Anestezijos poveikis
Medikams tenka išgirsti skundų, kad po operacijos, kai prieš ją buvo sukelta bendroji nejautra, suprastėjo paciento atmintis. Pasak gydytojo A.Baublio, tai tėra nuo seno likę prietarai. Pavyzdžiui, butelis degtinės atminčiai kenkia kur kas labiau negu kelių valandų dirbtinai sukeltas miegas. Nėra įrodyta, kad po anestezijos atmintis pablogėja. Tiesa, jei operacija komplikavosi, jei ligonis dėl kokių nors priežasčių pateko į hipoksijos (kai trūksta deguonies) būseną, tada atmintis gali suprastėti. Apskritai šis procesas susijęs su kitais dalykais, – gal atmintis prastėja tiesiog dėl vyresnio amžiaus.
Kitas atvejis – ligonis po operacijos skundžiasi pykinimu. Toks anestezijos poveikis, savaime suprantama, nemalonus. Tačiau žinomos kai kurios pacientų grupės, kurioms tai dažniau atsitinka, ir pykinimą galima prognozuoti. Tokiais atvejais gydytojai taiko profilaktines priemones – suleidžia vaistų, mažinančių vėmimo centro jautrumą.
Taip pat gana dažnai išgirstama klausimų, ar anestezija, kai daromas Cezario pjūvis, nekenkia kūdikiui. Atsakymas neigiamas. Pirma, tokia operacija atliekama tik tada, kai iš tiesų ji būtina, antra, tokiu atveju parenkami anestezija, kuri vaisiui įtakos neturi.
Po operacijos
Buvote apžiūrėtas anesteziologo, jums parinko tinkamus vaistus ir atliko operaciją. Po kiek laiko atsigausite nuo migdomųjų vaistų poveikio?
Pasirodo, atsibusti skirtas laikas gali būti visai minimalus. Pasak doc. A.Baublio, šiuo metu, ypač užsienyje, labai populiari vienos dienos chirurgija. Pacientas ištiriamas ir anesteziologo apžiūrimas prieš operaciją, instruktuojamas, kaip turi jai pasiruošti, atvyksta į operacinę operacijos dieną, prieš operuojant sukeliama bendroji anestezija, po operacijos paguli dvi ar tris valandas ir paleidžiamas namo. Šiais laikais yra tokių modernių anestetikų, kurių poveikis greitai praeina. Vis dėlto reikia laikytis tam tikrų sąlygų: pacientas išleidžiamas tada, kai jo būklė stabili (už tai atsakingas gydytojas), kartu vykti privalo lydintis asmuo. Be to, parą negalima vairuoti automobilio, nes reakcija gali būti kiek susilpnėjusi. Štai ir viskas. Galite kuo greičiausiai grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo.
Taip atliekamos palyginti nesudėtingos operacijos lengvesnės būklės ligoniui. Kai kuriose užsienio šalyse taip operuojama 30 ar 40 proc. atvejų – taupomas laikas ir lėšos. Tačiau jei ligonio būklė kelia abejonių, jis dar bent parai paliekamas ligoninėje.
Komplikacijos
Deja, komplikacijos įmanomos net ir šiuolaikinėje anesteziologijoje. Jos gali būti labai įvairios, pradedant paraudimu injekcijos vietoje, gali net širdis sustoti, galima ir žala smegenims. Taip pat niekas nėra apsaugotas nuo alerginės reakcijos. „Kaip ir bet kurioje medicinos srityje, taip ir anesteziologijoje, šimtu procentų niekas negali garantuoti”, – sako doc. A.Baublys. Vadinasi, anestezija nėra visiškai nepavojinga. Tačiau labai jaudintis nevertėtų, juk yra ir kur kas rizikingesnių šiuolaikinės medicinos procedūrų. O ir komplikacijų pasitaiko kur kas mažiau negu prieš kelis dešimtmečius.