Koks likimas ištiko po N.Chruščiovo laivu landžiojusį britų kariškį, neatskleidė ir išslaptinti dokumentai
Britų BBC vakar pranešė, kad Londone išslaptinti kai kurie dokumentai apie likimą karinio naro Lajonelio Krabo, kuris nardė po sovietų lyderio Nikitos Chruščiovo laivu ir dingo be žinios.
Net ir išslaptinus kai kuriuos dokumentus, britų visuomenė apie tai, kas nutiko narui 1956-ųjų pavasarį, mažai ką sužinojo.
Rado palaikus, bet ne tuos
Tai buvo pačiame šaltojo karo įkarštyje, kai iki revoliucijos Vengrijoje buvo likęs pusmetis. 1956-ųjų balandžio viduryje Sovietų Sąjungos lyderis N.Chruščiovas ir SSRS ministrų tarybos pirmininkas Nikolajus Bulganinas kreiseriu „Ordžonikidzė” į Britaniją atvyko vizito.
„Ordžonikidzė” atplaukė į Portsmuto uostą, kur stovėjo kelias dienas. Balandžio 19-ąją L.Krabas, kuris turėjo didelę karinio naro patirtį, gavo britų slaptųjų tarnybų užduotį pasinerti po sovietų laivu. Iki šiol nėra tiksliai žinoma, ko britų žvalgybininkai tikėjosi iš šios operacijos. Pagal vieną versijų, L. Krabas turėjo prie laivo korpuso pritvirtinti kažkokią supermodernią aparatūrą, kuri suteiktų galimybę pasiklausyti sovietinių vadų tarpusavio pokalbių bent tada, kai jie po vizito plauks namo. Naras panėrė, bet į paviršių neiškilo. Tik po metų prie Britanijos krantų buvo aptikti tyrėjus sudominę palaikai – lavonas be rankų ir be kojų. Valdžia L.Krabo artimiesiems pranešė, kad ekspertai nustatė, jog tai – Lajonelio palaikai.
Netrukus po to vienas naro bičiulių jo šeimai pranešė, kad kūnas be galūnių – ne jų artimo žmogaus palaikai. Tas bičiulis tada sakė, kad valdžia nori kuo greičiau šioje istorijoje padėti tašką. Vėliau ir pati valdžia pripažino, kad tai tikrai nebuvo L.Krabo palaikai.
Viena didžiausių mįslių
Pasak BBC, ši istorija tebėra viena didžiausių šaltojo karo mįslių. Apie ją sklinda daugybė legendų.
Iš dokumentų, kurie vakar Londone išslaptinti, visuomenė ir L. Krabo artimieji mažai ką sužinojo. Tapo aišku tik tai, kad valdžia ilgai siekė nuslėpti nelaimės aplinkybes. Tuometinis Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Entonis Idenas tada sakė parlamento deputatams, kad šios istorijos aplinkybių paskelbimas „neatitinka nacionalinių interesų”. „Tai, kas buvo padaryta, vyko be Jos Didenybės ministrų paliepimo ir netgi jiems nežinant”, – prieš 50 metų premjero ištartus žodžius vakar citavo BBC.
Daugybė versijų
Dėl to, kad 1956-ųjų dramatišką įvykį iki šiol dengia paslapties šydas, atsirado daugybė versijų. Kai kurie istorikai mano, kad narą nužudė sovietų kreiserio apsauga, o lavoną išmetė į jūrą, kai po vizito plaukė namo.
Pagal kitą versiją, L.Krabą laivo apsauga sučiupo ir vėliau išgabeno į Sovietų Sąjungą, kur britas gyveno iki mirties. Kai kurie britų istorikai tikina, kad naras savo noru perbėgo pas sovietus.
Naujai paskelbti dokumentai liudija, kad Britanijos karališkasis karo laivynas tikrai nieko nežinojo apie būsimąjį pasinėrimą po sovietų laivu. BBC primena, kad vėliau po šio incidento SSRS vyriausybė oficialiai protestavo dėl to, kad kreiserį „Ordžonikidzė” stebėjo vietos žvalgybininkai, kai laivas stovėjo Portsmuto uoste.
Dabar Britanijos valdžia išslaptino ir parodymus žmogaus, kuris paskutinis matė narą prieš jam pasineriant. Jūrų laivyno karininkas, kurio pavardė vis dėlto neminima, kariškiams tyrėjams parodė, kad „Krabas prašė pagalbos padėti pasinerti po laivu”.
„Lajonelis galėjo po vandeniu išbūti mažiausiai dvi valandas”, – tyrėjams sakė jūrų laivyno karininkas. – Jo veiksmai prieš pasinėrimą buvo visiškai teisingi, o gamtos sąlygos buvo geros. Bet daugiau jo nemačiau”. Naro šeimą ir giminaičius tebekamuoja nežinomybė. „Mano šeima visada manė, kad Lajonelį sovietai ne nužudė, o išsigabeno, nes jis buvo didelis specialistas, – BBC korespondentui sakė tolima L.Krabo giminaitė Lemond Hendli. – Mano šeimoje vyravo įsitikinimas, kad jį išdavė sovietų agentai, tada veikę britų vyriausybėje”. Manoma, kad ši naro istorija paskatino rašytoją Janą Flemingą sukurti seriją šnipų romanų apie Džeimsą Bondą.