Komposto krūvos – tai organinių trąšų sandėliai, į kuriuos krauname išravėtas, bet neprinokinusias sėklų piktžoles, nupjautą, bet padžiovintą vejos žolę, smulkias medžių šakeles po genėjimo, pelenus, sveikų augalų liekanas, lapus ir net senus laikraščius.
Nuolatinė vieta kompostui turėtų būti parinkta aukštesnėje, nuošalioje, pavėsingoje sklypo vietoje. Kompostas gaminamas 2-4 metus (tai priklauso nuo jo gamybos technologijos), tai periodiškai kraunamos naujos krūvos.
Komposto krūvos turėtų būti siauros ir neaukštos – 1,5-2 m pločio ir 1-1,5 m aukščio. Ilgis neribojamas. Patariama komposto krūvos apačioje pripilti nestorą sluoksnį durpių, kurios sulaikys į dirvą besiskverbiančias naudingas medžiagas. Į kompostuojamas medžiagas tinka įmaišyti ir paukščių ar triušių mėšlo. Kompostuojamos medžiagos maždaug kas 30 cm sluoksniuojamos su daržo žeme, kalkėmis ar durpėmis. Ant užbaigtos krauti komposto krūvos viršaus reiktų užpilti 10-20 cm storio žemių ar durpių sluoksnį. Jei šią vasarą retai lis, komposto krūvą teks dažniau laistyti – pravers jos viršuje padaryta duobutė ar griovelis vandeniui. Verta pilti ir paplavas. Nors į siaurą komposto krūvą oras lengviau patenka, tačiau būtų gerai ją subadyti storesniu strypu, kad geriau vėdintųsi.
Tinkamai paruošta komposto krūva perpūva per pusę metų, o neteisingai – per 2-3 metus. Beje, jei iš senos komposto krūvos sklinda prastas kvapas, vadinasi, joje per daug drėgmės. Klaidą galima ištaisyti, perdėjus kompostą į kitą vietą ir įmaišius smulkintų šiaudų ar durpių. Jei iš senos komposto krūvos sunkiasi nemalonaus kvapo srutos, vadinasi, krūvoje trūksta oro. Tokią krūvą reikia perkasti, įmaišius medžio pjuvenų ar smulkintų šakelių.
Parengė Dalia Šalnienė