Norime, kad mūsų vaikai būtų protingi ir pastabūs: verčiame juos žiūrėti mokomąsias programas, perkame kompiuterines programas, kad šios padėtų jiems lavintis. Ir visiškai pamirštame vaikams parodyti mus supantį pasaulį.
Psichologai tvirtina: teisingas gamtos suvokimas padeda vaikui suprasti, kad jis – milžiniško pasaulio dalis, įsisąmonyti, kad pasaulyje viskas turi savo vietą ir paskirtį. Sąlytis su gamta suteikia jiems sveikatos ir žvalumo, o ilgai žiūrėdami televizorių jie tik pavargsta. Beje, suaugusieji taip pat!
Prieš eidami pasivaikščioti pavartykite enciklopediją arba populiarių žurnalų apie gamtą, kuriuose suprantamai aiškinami mokslo reiškiniai. Pasiimti nebūtina – juk jūs einate semtis žinių iš gamtos. Štai 10 įdomių užsiėmimų, padėsiančių lavinti vaiko vaizduotę, smalsumą, žinių troškimą ir nuovokumą. Miške arba dideliame parke galima:
Stebėti paukščius
Pakanka tik vieną kartą sudominti vaiką šiuo užsiėmimu, kad užkrėstum jį ilgam. Stebėkite įvairių paukščių dydį, spalvą, jų elgesį, paklausykite jų čiulbėjimo, pažiūrėkite, kaip jie skraido. Išmokykite savo vaiką iš tikrųjų „moksliškai” stebėti: pasiimkite į išvyką žiūronus ir, ieškodami paukščių, apžiūrėkite aukštų medžių viršūnes bei telegrafo laidus. Su vyresniais vaikais galite kai ką pasižymėti užrašų knygelėje, kad sugrįžę namo ir vartydami knygos puslapius galėtumėte nustatyti, kokius paukščius matėte.
Kolekcionuoti
Smulkios miško „šiukšlelės” vertos dėmesio, nes iš jų galima sudaryti įdomią kolekciją: neįprastos formos akmenukų, šakelių, primenančių šuniukus gilių bei kankorėžių. Kai rudenį už lango pils kaip iš kibiro, iš jų galėsite sumeistrauti daug įdomių dalykėlių.
Tyrinėti gyvūnų pėdsakus
Šis užsiėmimas padeda lavinti pastabumą ir atidumą. Beeinant galima pasekti pasaką apie gyvūnėlį, kurio pėdsakų ką tik pastebėjote. O jei išvakarėse vaikui perskaitėte ką nors panašaus į Dž.F.Kuperio „Pėdsekį”, būkite tikras, mažasis „indėnas” tol nenurims, kol neištyrinės visų takų ir takelių.
Susipažinti su boruže
Vabzdžiai visuomet traukia vaiko dėmesį. Gal todėl, kad jie tokie maži ir vikrūs. Išsirinkite tą, kuris labiausiai patinka jūsų mažyliui. Boružėlė, žiogelis, jonvabalėlis – nei nuskriaus, nei įkąs. Padėkite vaikui pagauti vabzdį, įleiskite jį į plastikinį indelį, įdėkite ten šakelę, tik ką nuskintų lapelių. Uždenkite jį palikdami skylutę, kad galėtų cirkuliuoti oras. Kartu stebėkite vabzdį: ištyrinėkite, kiek jis turi kojelių, kokie jo ūseliai. Tik būtinai paaiškinkite vaikui, kad belaisvį greit reiks išleisti.
Žaisti „miško spėliones”
Pavyzdžiui, jūs sakote: „Bėgam prie ano ąžuolo!” O po to klausiate: „Ar tai tikrai ąžuolas? Kaip atspėjai?” Te vaikas papasakoja apie storą kamieną, apie itin gražios formos ąžuolo lapus. Galite paprašyti, kad vaikas užsimerktų, ir jūs iš eilės dėkite jam į delną akmenuką, gilę, kankorėžį. Atspės – šaunuolis, tačiau ir vėl jo paklauskite, kaip jam pavyko tai padaryti. Tai padeda vaikui lavinti kalbą ir mokytis skirti sąvokas „sunkus – lengvas”, „minkštas – kietas”, „apvalus – pailgas”.
Statyti spektaklį
Taip taip, galite duoti savo vaikui pirmą gamtos mokslų pamoką! Skaitydami knygeles jau susipažinote su voveraite, o dabar miške visa tai galite pavaizduoti: lai mažylis parodo, kaip ji šokinėja, renka grybus, kaip prausiasi. Kad viskas būtų sąžininga, kitą etiudą turėtumėte suvaidinti jūs.
Žiūrėti į dangų
Pasigrožėkite debesėliais, pasidomėkite, kokius vaikas mato vaizdus ir paveikslėlius, papasakokite apie vėją, gainiojantį debesėlių pulkus. Vyresnieji gali skirti debesų rūšis: plunksniniai, kamuoliniai, sluoksniniai. Labai malonu stebėti žvaigždėtą dangų. Vakare toli į mišką žingsniuoti neverta, užteks pasivaikščioti artimiausiame parke. Visa šeima susėskite ant suolelio, užverskite galvas ir ieškokite žvaigždynų – taip smaginasi tie, kurie jaučia gyvenimo skonį. Jaunesnysis, kol jūs vyresniajam pasakosite apie galaktikas, planetas ir krentančias žvaigždes, su didžiuliu malonumu spoksos į mėnulį.
Gėrėtis saulėlydžiu ir saulėtekiu
Aušra ir saulėlydis – tai tikra šventė, kurią būdami mieste retai kada pastebime. O dangumi, dovanojančiu mums įvairiaspalvius, ryškius paveikslus, galima gėrėtis iki begalybės! Išmokykite savo vaiką gauti grynai estetinį pasitenkinimą.
Džiaugtis bet kokiu oru
Net jei blogas oras, vis vien eikite pasivaikščioti, tik tinkamai apsirenkite. „Nebaisus mums nei lietus, nei sniegas” – štai taip išauga tikri gamtos mylėtojai ir tyrinėtojai! O psichologai randa sąsajų tarp vaiko kaprizų ir laiko, praleisto gryname ore. Kuo daugiau vaikas būna lauke – tuo mažiau kaprizų. Kuo daugiau vaikas lakstys, šokinės ir šliaužios, tuo labiau pavargs ir jam nebeliks nei noro, nei jėgų triukšmauti.
Susilieti su mus supančiu pasauliu
Mokykite vaiką pažinti akimis, ausimis, nosimi ir pirštais. Paimkite didinamąjį stiklą, kad galėtumėte gerai apžiūrėti augalus ir gėles. Ieškokite vabzdžių ir po akmenimis. Įkvėpkite pušų aromato. Paglostykite šiurkščią smalingą medžio kamieno žievę. Pasiklausykite upelio čiurlenimo. Atminkite, kad didžiausias džiaugsmas – ištrūkti iš kasdienybės pančių ir susilieti su stebuklingu, dar nepažintu pasauliu. Jokio triukšmo, skubėjimo, streso – miesto vaikui tai būtina. Savo tyrinėjimų nenutraukite ir darganotą rudenį, ir šaltą žiemą. Juk netrūksta muziejų, observatorijų, delfinariumų. Sugrįžus pavasariui jūs jau būsite tikri gamtininkai.
Prieš einant pasivaikščioti
* Pasistenkite aprengti vaiką šviesiais prie kūno prigludusiais rūbeliais – tokie apsaugos jį nuo erkių. Neikite į mišką auštant ir temstant – tuomet mašalai skraido spiečiais.
* Paaiškinkite vaikui, kad be jūsų leidimo jis nieko neliestų – nuodingi augalai gali nudeginti odą. Tuo labiau – nekištų į burną uogų, augalų, gėlių, prieš tai neparodęs tėvams.
* Iš anksto pagalvokite apie poilsį, ypač jei vaikas dar mažas. Pasirūpinkite užkandžiais: pasiimkite sumuštinių, jogurto, sulčių. Valgyti gamtoje vaikui didžiulė šventė. Pailsėsite ir kartu pasidalysite dienos, praleistos gamtoje, įspūdžiais.