Kardinalių sveikatos politikos korekcijų nebuvimas ir mažos investicijos į sveikatos sektorių ir toliau verčia už valstybės lėšas parengtus medikus palikti Lietuvą arba įsidarbinti farmacijos kompanijose.
Skelbiama, kad dirbti į užsienį vien pernai išvyko apie 600 Lietuvos medikų. Emigruoja ir toliau – į Jungtinę Karalystę, Airiją, kur, manoma, kai kurių specialistų stygius susidarė laiku nenumačius staigaus jų poreikio padidėjimo arba kai kuriems išvykus dirbti į JAV, kur medikų atlyginimai dar didesni.
Kai kurios šalys, kaip Norvegija, – sakė „Vakarų ekspreso” kalbinti medikai, – paruošia tik du trečdalius reikalingų gydytojų – likusią dalį jie linkę samdyti trečiosiose šalyse. Tai dėl to, kad gydytojui paruošti reikia daug laiko ir lėšų.
Padėtis kritiška
Kadrų stygių uostamiestyje išgyvena iš biudžeto finansuojamas Priklausomybės ligų centras – dėl bemaž perpus mažesnio atlyginimo, nei gauna viešųjų įstaigų gydytojai.
Dėl specifinio darbo – galimybės užsikrėsti pavojingu atsparios tuberkuliozės užkratu – specialistai vengia Tuberkuliozės ligoninės. Tuolab kad atlyginimai, – laikinai einančios vyriausiosios gydytojos pareigas Virginijos Daukšienės žiniomis, – čia nėra didesni nei kitose gydymo įstaigose. Šiai ligoninei trūksta dviejų pulmonologų, radiologo.
Šiose dviejose medicinos įstaigose didžiają dalį darbuotojų sudaro pensininkai, dirbantys dėl nepalankios socialinės apsaugos politikos – mažų pensijų. Jiems palikus darbą situacija ligoninėse taptų kritiška.
Vaikų chirurgo, dviejų okulistų, dietologo, vaikų kardiologo bei vaikų hematologo dar trūksta Vaikų ligoninei. Dėl to norint patekti pas kai kuriuos specialistus kartais tenka laukti keletą mėnesių.
Pastarųjų gydytojų stygiaus problemą, vyriausiosios gydytojos Klaudijos Bobianskienės nuomone, kuria tai, jog kai kurių specialistų paruošiama vos keletas per metus. O ir tie patys linkę pasilikti Vilniuje bei Kaune.
Studijos nemokamos
Lietuvoje medicinos specialistų ruošimas reikalauja milžiniškų valstybės lėšų. Šešeri metai pagrindinio mokslo, metai internatūros, paskui 3 – 6 metai rezidentūros. Pavyzdžiui, kardiologo, kurio rezidentūra trunka ketverius metus, paruošimą valstybė finansuoja net 10-11 metų!
Nepaisant medikų stygiaus, studijų įmokų sistema užkerta kelią įgyti gydytojo išsilavinimą už privačias lėšas.
Kodėl atsisakyta mokamų medicinos studijų? Studijų įmokų sistema I pakopoje buvo įvesta 2002 metais ir ją reglamentuoja Aukštojo mokslo įstatymas, – informavo Švietimo ir mokslo ministerijos Universitetinių studijų skyriaus specialistė Rūta Norkienė.
„Įvedus studijų įmokų sistemą už dienines studijas neliko mokančių visą kainą, mokamos vietos liko tik vakarinės ir neakivaizdinės formos studijose. Medicinos krypties studijos vykdomos tik dieninės formos, todėl nėra mokamų studijų vietų”, – paaiškino ministerijos atstovė.
Tačiau, stengiantis užtikrinti, kad gydytojų netrūktų, nuo 2002 metų padidintas priėmimas į medicinos studijas iki 400 studentų.
Rezidentūra – visiems norintiems?
Šiuo metu valstybė finansuoja tik 5-6 rezidentūros vietas. Ne visi, nepapuolusieji į laimingųjų tarpą, gali už ją sumokėti. Tai ir verčia pusiau paruoštus specialistus nuplaukti į farmacijos kompanijas, nes nebaigęs rezidentūros gali dirbti tik gydytojo padėjėju.
„Valstybė šešerius metus moko studentą, o paskui praranda pusiau paruoštą specialistą. Reikia sudaryti galimybę rezidentūrą baigti visiems norintiems”, – „Vakarų ekspresui” sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas Antanas Matulas.
Todėl Sveikatos reikalų komitetas artimiausiu metu siūlys įstatymu įteisinti susitarimą tarp ministerijos ir studentų: valstybė finansuoja jų rezidentūrą su sąlyga, kad baigęs ją 4-5 metus atidirbs Lietuvoje.
Priedas dirbantiems kaimuose
„Jei nesiimsim priemonių sulaikyti medikus Lietuvoje, po kelerių metu bus katastrofa”, – mano A. Matulas.
Tačiau mokamų medicinos studijų grupių steigimui A. Matulas nepritartų, nes tuo atveju nukentėtų specialistų paruošimo lygis – „gali ateiti nepažangūs, ne visai gabūs studentai, išlaikomi iš tėvelių piniginės”. Todėl medicinos sritį ir toliau turi išlaikyti ir finansuoti valstybė.
Be to, A. Matulas žadėjo svarstyti galimybę mokėti priedą kaimuose dirbantiems gydytojams. Mat gydytojų ne tik trūksta, bet ir esami neproporcingai pasiskirstę. Pavyzdžiui, vien Kaune susitelkę 40 proc. visų odontologų. „Visi nori dirbti didžiuosiuose miestuose. O jei mokėtų gerą algą, atsirastų gydytojų kaimuose. Tai sumažintų hospitalizacijų skaičių, sergamumą”, – sakė A. Matulas.
Valstybės spragas kamšo žmonės
Darbą Jungtinėje Karalystėje pasirinkęs kardiologas dr. Audrius Šimaitis pritaria, kad norint išlaikyti geriausius medikus Lietuvoje būtina daryti esmines sveikatos apsaugos reformas. Iki šiol esą „nieko esminio” Lietuvoje nebuvo daroma.
A. Šimaičio nuomone, tai, jog Lietuvoje vidutinis gydytojo atlyginimas siekia tik šalies vidurkį – Europos Sąjungoje jis lygus 4-6 šalies vidutiniams atlyginimams, – visų pirma rodo valstybės požiūrį ne tik į gydytojo darbą, bet ir savo piliečių sveikatą.
„Kadangi Lietuvoje tai nėra vertinama, ir toliau vyksta dar sovietiniais laikas įsigalėjusi praktika atsiskaityti su gydytoju. Jei ne Lietuvos žmonės, šiandien Lietuvoje gydytojų nebūtų. Papildomi mokėjimai yra tik įrodymas, kad rinkos ekonomikos jokiomis priemonėmis neužtvenksi. Kol žmonės žinos, kad valstybė nevertina gydytojo, tol ši praktika egzistuos”, – įsitikinęs buvęs Jūrininkų ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėjas.
Kiti problemos sprendimo būdai, A. Šimaičio nuomone, – skirti daugiau pinigų sveikatos apsaugai. Šalis taptų patrauklesnė gydytojams profesinio tobulėjimo prasme, ir noras emigruoti palaipsniui taptų mažesnis.
Be to, reikalinga išspręsti gydytojo darbo organizavimo ir darbo trukmės klausimus, suteikti tokias socialines garantijas, kuriomis naudojasi gydytojai Vakarų Europoje.