Europos Sąjungos (ES) lyderiai penktadienį susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir vylėsi sulaukti patikinimo dėl galimybių naudotis milžiniškais Rusijos energetiniais ištekliais, spaudė jį žmogaus teisių klausimais.
Šiuo metu ES pirmininkaujanti Suomija vadovauja debatams dėl inovacijų ir energetikos, taip pat dėl migracijos.
Tačiau visų dėmesys pirmiausia krypo į vakarienę su V.Putinu, kuri buvo pirmasis jų susitikimas nuo to laiko, kai prieš dvejus metus Bendrijos narių skaičius padidėjo iki 25.
„Amnesty International” paragino ES lyderius spausti V.Putiną dėl „žodžio ir susivienijimų laisvės Rusijoje puolimo”.
„Energetikos klausimai yra svarbūs, bet Europa nepasitarnaus niekam, juo labiau paprastiems rusams, jei jiems bus leista būti viršesniems už visus kitus”, – nurodė ši Londone įsikūrusi teisių gynimo organizacija.
Suomijos premjeras Matis Vanhanenas nematė problemos dėl kalbėjimosi tiek išplėstos prekybos, rinkos pasiekiamumo ir skaidrumo, tiek žmogaus teisių, Rusijos elgesio su gruzinais ir rusų žurnalistės Anos Politkovskajos nužudymo klausimais.
Rusijos pozicija tokia: Bendrijoje didėjantis susirūpinimas dėl Maskvos yra perdėtas, Rusija esą neketina savo energetinių išteklių naudoti kaip politinio sverto.
ES tapo svarbesnė, bet taip pat ir sunkiau sukalbama partnerė, teigia Rusija, esą „nepasidarė lengviau po plėtros 2004-aisiais, kai į Bendriją įstojo 10 naujų narių, daugiausia – buvusių komunistinio bloko valstybių.
Rusija yra antroji pasaulio valstybė pagal išgaunamos naftos kiekį po Saudo Arabijos, tiekia maždaug ketvirtadalį gamtinių dujų, sunaudojamų Europos Sąjungoje.
Maskvos neseniai pademonstruotas nenoras atsižvelgti į užsienio investuotojus sukrėtė jos partnerius Europoje, kurie siekia labiau subalansuoto bendradarbiavimo su Rusija energetikos srityje.
Ypač europiečiai sunerimo dėl neseniai priimto Rusijos sprendimo didžiulį Štokmano dujų telkinį eksploatuoti be užsienio partnerių ir grasinimų dėl ekologinių sumetimų sustabdyti anglų ir olandų gigantės „Shell” naftos ir gamtinių dujų komplekso „Sachalin-2” projektą.
Tai įvyko po to, kai Rusijos milžinė „Gazprom” sausio mėnesį kilus kainų karui nutraukė dujų tiekimą Ukrainai, taip sutrikdydama tiekimą Europai ir priversdama ES suvokti energetikos, kaip užsienio politikos sverto, galią.
V.Putinas sakė, kad užtikrins ir net padidins Rusijos energetinių išteklių tiekimą Europai, bet pridūrė, kad mainais Rusijos kompanijoms turi būti užtikrinta galimybė patekti į Europos mažmeninę energetikos rinką.
Europos pareigūnai sako, kad dėl to Rusija turi atverti savo pačios energetikos rinką didesnei konkurencijai ir užsienio investicijoms, ir kritikuoja valstybinės kompanijos „Gazprom” monopolį dujų rinkoje.
Susitikimas Lahtyje surengtas prieš oficialų ES ir Rusijos viršūnių susitikimą, kuris įvyks lapkričio 24 dieną.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus penktadienį dalyvavo neformaliame Europos Vadovų tarybos susitikime Suomijos mieste Lahtyje.
Atvykęs į susitikimą, Prezidentas telefonu kalbėjosi su Gruzijos prezidentu Michailu Saakašviliu. Gruzijos vadovas paprašė Lietuvos Prezidento Europos Sąjungos (ES) valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu iškelti Gruzijos ir Rusijos santykių klausimą bei pareikšti aktyvesnę ES poziciją dėl Rusijos ekonominės blokados šiai Pietų Kaukazo valstybei.