Rožių krūmai formuojami dažniausiai pavasarį, tačiau ir rudenį, kad būtų lengviau uždengti, rožes reikia genėti. Kiek – kiekvienas augintojas sprendžia pats, čia pateikiame bendrąsias rekomendacijas.
Genėjimas
Rožes pradėti ruošti žiemai reikia nuo rugpjūčio vidurio, nes būtina sustabdyti augalų vegetaciją. Tinkamiausias laikas genėti – spalio pabaiga, lapkričio pradžia. Įvairių rūšių rožės genimos skirtingai.
Besidriekiančių rožių genėti nereikia – tik per ilgus ūglių galus. Minetiūrinėms rožėms trečdaliu patrumpinami nesumedėję stiebų galiukai. Stambiažiedžių (arbatinių-hibridinių) ir daugiažiedžių (floribundinių) rožių krūmai genimi keliais būdais – stipriai, kai paliekamos 2-3 akutės nuo apačios, lieka trumpi stiprūs 10-15 cm ūgliai, vidutiniškai, kai paliekami 20-30 cm ūgliai, ir lengvai, kai ūgliai patrumpinami nedaug.
Kamieninės rožės apkarpomos paliekant 20-25 cm virš skiepo. Parko rožėms iškarpome tik senas, kreivas ir ligų pažeistas šakeles. Vijoklinių rožių žydi antramečiai ūgliai, todėl šakų negalima trumpinti. Iškarpomos tik ligotos, senos, kreivos šakos. Iškart po genėjimo uždengti negalima, nes sultingi galai labiau iššąla. Patariama uždengti po genėjimo praėjus apie 14-15 dienų.
Po pirmųjų šalnų dauguma rožių krūmų dar būna su žaliuojančiais lapais, o kai kurie jauni ūgliai su neišsiskleidusiais pumpurais. Tokios žiemai uždengtos šakos pašąla, pūna, užsikrečia grybelinėmis ligomis. Todėl, baigiant genėti, likusius lapus, žiedpumpurius ir žiedus reikia nukirpti. Nuo žemės aplink krūmą kruopščiai nurinkite nukritusius lapus, šakeles ir kt. Visa tai geriausia sudeginti ar išvežti. Negalima dėti į kompostą, nes ten bus palanki terpė veistis kenkėjams ir grybinėms ligoms.
Prieš dengiant patartina rožių krūmelius ir žemę aplink juos dezinfekuoti vario preparatais, efektyviai padeda ir vario sulfatas (mėlynas akmenėlis). Purškiama 1-1,5 proc. tirpalu. Šį darbą reikia atlikti esant teigiamai temperatūrai.
Dengimas
Uždengti rožes patartina užėjus ilgesniems šalčiams, sausu oru. Mūsų klimato sąlygomis tai būtų antra lapkričio pusė-gruodžio pradžia, o kai kuriais metais ir vėliau.
Lengvų šalnų rožės nebijo. Jos tampa net atsparesnės ir pamažu pripranta prie žemos temperatūros. Uždengus per anksti daug stiebų būna nesubrendę, todėl minkšti ir neatsparūs šalčiams. Uždengiame žiemai, kai oro temperatūra nukrinta iki minus 5-10 laipsn. šalčio.
Visos rožės apkraunamos 20-25 cm žemių, sausų medžių lapų, durpių ar spygliuočių pjuvenomis sumaišytomis su smėlio sluoksniu ir uždengiamos eglišakėmis (tai geriausia dengiamoji medžiaga). Prieš dedant eglišakes, patartina krūmus apsmaigstyti vielos lankais, kad stojus atlydžiui šlapias ir sunkus sniegas eglišakių nenuspaustų iki žemės ir neišlįstų rožių stiebeliai.
Daugelių rūšių parko rožių dengti nereikia, pakanka tik pamulčiuoti. Kamienines rožes uždengti reikia kruopščiausiai. Jei tokios rožės kamienas dar lankstus, jis guldoma į priešingoje pusėje iškastą, mediniais kuoliukais prismaigstytą duobutę ir uždengiama eglišakiais ar kraikinėmis durpėmis. Kai stiebas storas, paguldyti sunku, todėl visą tokios rožės lają reikia apdėlioti eglišakiais ir aprišti.
Visų rožių negalima uždengti aklinai ar per šiltai. Krūmas pradės pūti, jei nebus vėdinimo, ar užėjus atlydžiui, saulėtoms dienoms per šiltai apklotos rožės pradės busti, o vėl atšalus gali nušalti.
Dengimui tinka medinės dėžės, ruberoidas, maišinė medžiaga, prilaikymui – vielos tinklas ir kt. Tai kiekvieno rožių augintojo išmonės reikalas. Tik polietileno plėvelę reiktų naudoti atsargiai. Galima uždengti krūmo viršų, bet šonuose būtina palikti angas.
Gerai pasirūpinus rožėmis iš rudens, vasarą džiaugsitės nuostabiais žiedais ir kvapais.
Man labai patinka rozes.. 🙂