Vakarų Lietuvos regione vis dažniau gali kartotis tokie potvyniai, kaip praėjusių metų rugpjūčio mėnesį, kai netikėtai išsiliejusi Danė suniokojo Tauralaukio ir Mažojo Kaimelio gyventojų turtą.
Klaipėdos universiteto Jūrinio kraštovaizdžio mokslo instituto mokslo darbuotojas Vytautas Dubra tikina, kad situacija nesikeis tol, kol nebus atsakingiau prižiūrimos užtvankos.
„Būtinas esamų užtvankų auditas. Manau, kad reikėtų kooperuotis su Tauragės apskritimi ir įvertinti visų užtvankų būklę”, – sakė V. Dubra.
Jis sakė pats apžiūrėję Danės ir Akmenos upių baseinuose esančias užtvankas. Jų radęs 17 ir kone pusės jų būklė esanti labai prasta.
„Anksčiau buvo tarnyba, kuri prižiūrėdavo užtvankas. Dabar niekas jų neprižiūri. Prie kiekvienos jų kabo nebent lentelė su telefono numeriu, kur reikėtų skambinti, jei nori pažvejoti toje užtvankoje”, – pastebėjo V. Dubra.
Pasak jo, ypač prastos būklės ties Šukės kaimu ir Purmalių miestelyje esančios užtvankos.
Kita bėda – operatyvios informacijos trūkumas.
Dabar vandens lygis upėse matuojamas du kartus per dieną ir informacija keliauja tiesiai į Vilnių.
„Tačiau Vilniuje sėdi tik viena specialistė, kuri atsakinga už prognozes. Ji dirba tik darbo dienomis. Pavyzdžiui, praėjusių metų rugpjūtį, kai patvino Tauralaukis, ši moteris atostogavo. O iki Tauralaukio prieigų vanduo gali atitekėti per 3-4 valandas”, – sakė V. Dubra.
Be to, pasak jo, iki šiol neaišku, kada jau būtina skelbti pavojų.
Visas esmines problemas jis vakar išsakė Klaipėdos apskrities ekstremalių situacijų valdymo centro atstovams. Tačiau ir pats pripažino, kad tai tik žodžiai, ir niekas nuo to nepasikeis.
„Manau, būtų galima tikėtis pritraukti ES lėšų šioms problemoms spręsti”, – vylėsi V. Dubra.