Vakar priimtu Seimo sprendimu prie metropolinių centrų statusą turinčių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestų buvo vėl buvo prijungtas ir Panevėžys.
Ekspertų teigimu, tokio centro trūkumas šalies Šiaurės rytų regione menkino šios Lietuvos dalies plėtros galimybes ir konkurencingumą.
Beje, Klaipėda šioje gradacijoje turi valstybinio metropolinio centro statusą, nors ir pažymima, kad kaip visavertis metropolinis centras miestas dar nėra galutinai susiformavęs.
Pagrindinis dokumentas, lemiantis kiekvieno šalies miesto statusą, o kartu ir jo plėtros kryptis, yra 2002 metų spalio 29 dieną Seimo patvirtintas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas. Vadovaujantis juo, numatoma didinti šalies metropolizacijos mastą ir plėtoti keturis pirmo, t.y. metropolinio, lygmens atraminius urbanistinius centrus. Šie gi savo ruožtu dar suskirstyti į tris kategorijas: T, arba tarptautinės, kategorijos integruojamojo tipo metropoliniai centrai, įeinantys į sudaromą jungtinį tarpvalstybinio rango europinį centrų tinklą; V, arba valstybinės, kategorijos palaikomojo tipo regioninio rango ir R, arba regioninės, kategorijos stiprinamojo tipo metropoliniai centrai.
Aukščiausiajai – tarptautinei – kategorijai priskiriami Vilnius ir Kaunas, tačiau su tam tikromis išlygomis. Šie du miestai, pasak Bendrojo plano, turi pakankamai potencialo, tačiau atskirai paėmus šiandien dar negali būti pripažinti europinio masto, vadinamojo Euro City, centrais jau vien dėl to, kad šiai kategorijai priskiriami apie milijoną gyventojų turintys miestai. Dėl šios priežasties pastaruoju metu itin stipriai remiama vadinamojo Vilniaus ir Kauno dvimiesčio idėja. Tokio rango centro egzistavimas, akcentuojama Bendrajame plane, ypač svarbus šaliai integruojantis į Europos Sąjungą.
Klaipėdai šalies Bendrajame plane suteikta valstybinio metropolinio centro statusas. Antra vertus, akcentuojama, kad kaip visavertis metropolinis centras Klaipėda dar nėra galutinai susiformavusi, todėl jos atžvilgiu būtina taikyti specialias palaikomąsias priemones. Tai pirmiausia susiję su mūsų miesto plėtrą lemiančio konkurentiško europinio masto uosto palaikymu, pajūrio ūkinės ir rekreacinės aglomeracijos plėtojimu, Laisvosios ekonominės zonos veikla, jūrinės orientacijos, turizmo, mokslo ir mokymo potencialo stiprinimu.
Regioninės kategorijos centrams priskiriami Šiauliai. Jie, pasak Bendrojo plano, kol kas neatitinka metropolinio lygmens centrams keliamų reikalavimų, tačiau turi pakankamai potencialo tokiu tapti.
Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus teigimu, kuo aukštesnis miesto rangas, tuo daugiau galimybių jam augti bei didinti savo įtaką. „Būtų mano valia, aš apskritai oficialiai paskelbčiau Klaipėdą visos Vakarų Lietuvos sostine”, – sakė R. Taraškevičius.