Dėl pailgėjusių savaitgalių vėl laužomos ietys

Seimo teisininkai įspėja, kad kompensacijų už šventines dienas panaikinimas pažeistų Konstituciją

Šioje rudens sesijoje Seimas turėtų svarstyti, ar reikia ką nors daryti su gausiai užderėjusiais „ilgaisiais savaitgaliais”. Yra manančių, kad papildomų poilsių dienų atsiradimas Lietuvoje paskatino girtavimą ir kitokius neigiamus reiškinius. Tačiau teisininkai atkreipia dėmesį, kad „ilgųjų savaitgalių” panaikinimas gali prieštarauti Konstitucijai.

Nepatiko darbdaviams

Pernai prieš pat Kalėdas priimtas įstatymas nustatė, kad už su savaitgaliais sutampančias švenčių dienas darbuotojams turi būti kompensuota papildomomis poilsio dienomis. Šiemet tokių atvejų būta net penkių. Per Naujuosius metus, Kovo 11-osios šventę, Velykas, Motinos dieną ir Jonines lietuviai įgijo galimybę ilsėtis po 3-4 dienas.

Be to, prieš porą metų sugrąžinta kurį laiką negaliojusi, bet nuo sovietmečio iki 2003-iųjų buvusi tradicija Vyriausybės nutarimu į šeštadienius perkelti darbo dienas tais atvejais, kai jos įsiterpia tarp švenčių dienų ir savaitgalių. Tokių atvejų šiemet buvo trys – per Vasario 16-osios šventę, Valstybės dieną ir Žolinę.

Tokie šventiniai savaitgaliai gavo „ilgųjų” pavadinimą. Jų šiemet buvo net aštuoni. Per šiųmetes Kalėdas vėl bus „ilgasis savaitgalis”, bet jis bus „natūralus”, nes gruodžio 25-oji ir 26-oji yra pirmadienis ir antradienis.

Tačiau skubos tvarka priimtas įstatymas dėl „ilgųjų savaitgalių” įteisinimo ėmė nepatikti darbdaviams ir daliai Seimo narių, pernai su dideliu entuziazmu juos patvirtinusiems. Jie pasiūlė svarstyti Darbo kodekso pakeitimus, kurie „nustatytų protingesnį švenčių ir poilsio dienų santykį”.

Vieningo sprendimo dar nėra

Bene radikaliausią pasiūlymą pateikė konservatorius Jurgis Razma. Jo nuomone, vertėtų išvis atsisakyti pernai įvestos praktikos už švenčių dienas, sutampančias su savaitgaliu, suteikti papildomas poilsio dienas. „Mes pradėjome iškraipytai suvokti šventę. Jau nekalbant apie tai, kad per tokius „ilguosius savaitgalius” žmonės išgeria kur kas daugiau alkoholio. Tai savo ruožtu padidina nusikalstamumą”, – savo argumentus dėsto J.Razma.

Pasipylė ir daugiau iniciatyvų, kaip derėtų spręsti „ilgųjų savaitgalių” klausimą.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete vakar įsiliepsnojo diskusijos, ar turi būti kaip nors naujai reglamentuotos švenčių ir poilsio dienos. Vieningo sprendimo kol kas neprieita.

Seimo Teisės departamento specialistai atkreipė dėmesį, kad J.Razmos pasiūlymas išvis atsisakyti beveik prieš metus įvestos tvarkos už šventes, sutampančias su savaitgaliais, suteikti papildomas poilsio dienas gali prieštarauti Konstitucijai. „Gali būti pažeistas joje įtvirtintas teisėtų lūkesčių principas. Darbuotojai turi teisę bent kažkokį apčiuopiamą laiką naudotis įstatymo nustatytomis taisyklėmis”, – nurodoma teisininkų išvadoje. Jie, be kita ko, atkreipia dėmesį, kad dalis lietuvių jau dabar planuoja trumpas atostogas per kitąmet būsiančius „ilguosius savaitgalius”, perka transporto bilietus, užsako viešbučius užsienyje, taigi patiria materialinių išlaidų. „Jeigu nustatytoji tvarka staiga būtų panaikinta ar pasikeistų, tokie žmonės patirtų nuostolių, nes tektų atšaukti ar koreguoti numatytas keliones”, – nurodo teisininkai.

Sutiko su kompromisu

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas nesutinka, kad būtų atšauktas dabar galiojantis įstatymas dėl kompensacijų už su savaitgaliais sutampančias švenčių dienas. „Tai yra visiškai normalus dalykas. Atrodytume nesolidžiai, jeigu imtume dabar kardinaliai keisti tai, kas pernai buvo įvesta”, – sakė jis.

Tačiau kai kurie komiteto nariai nesutiko su tuo. „Darbdaviai piktinasi itin gausiomis poilsio dienomis”, – sakė Darbo partijos frakcijos seniūnas Jonas Pinskus. Beje, jis pernai gruodį, kai buvo priimamos Darbo kodekso pataisos, įteisinusios „ilguosius savaitgalius”, balsavo „už”.

Komiteto narių dauguma pritarė pasiūlymui nelaikyti J.Razmos pataisos nekonstitucine. Tai reiškia, kad ji bus svarstoma Seimo plenariniame posėdyje.

Tačiau ši pataisa nebūtinai turėtų būti priimta. Pats konservatorius sutiko, kad Seimo narės Birutės Vėsaitės siūlymas yra „kompromisinis, todėl svarstytinas”. B.Vėsaitė siūlo nenaikinti šiemet galiojusios „ilgųjų savaitgalių” tvarkos, tik pakoreguoti ją, nustatant, kad papildomos poilsio dienos nesuteikiamos už šventes, kurios visuomet yra sekmadieniais, tai yra už pirmąją Velykų dieną ir už Motinos dieną.

Siūlo įteisinti Kalėdų atostogas

Be to, žadama svarstyti ir kai kurių Seimo narių siūlymą už visas su savaitgaliais sutampančias švenčių dienas suteikti Kalėdų atostogas darbuotojams. Jeigu tam būtų pritarta, „ilgųjų savaitgalių” liktų vos keli, bet tauta kasmet ilsėtųsi nuo gruodžio 24-osios iki sausio 1-osios.

Pastarasis siūlymas sulaukia vis daugiau Seimo narių palaikymo, tačiau sutinkama, kad šiuo klausimu dar bus ilgos ir aštrios diskusijos, todėl greičiausiai kitąmet „ilgųjų savaitgalių” politika nesikeis.

Apie darbo dienų perkėlimą, kai jos įsiterpia tarp savaitgalio ir švenčių dienos, bent kol kas nediskutuojama, todėl gruodį Vyriausybė turėtų priimti nutarimą, kuriuo patvirtins tokių perkėlimų grafiką kitiems metams. Numatoma, kad 2007-aisiais į šeštadienius iš viso bus perkeltos trys darbo dienos.