Šiemet vykdomas „Europos Sąjungos ir Japonijos tautų mainų metų” projektas pradėtas žymaus japonų menininko Hirošidžės Ando darbų paroda. Apkeliavusi aštuonis Lietuvos miestus, ekspozicija pasiekė Klaipėdos universiteto biblioteką.
Klaipėdoje kilnojamąją parodą „53 Tokaido trakto stotys” pristatęs Japonijos laikinasis užsienio reikalų patikėtinis Lietuvoje Jasudžis Odoko (Yasuji Odoko) teigė, kad 55 dailininko Hirošidžės Ando (1782-1856) medžio raižinių ukiyo-e darbai, vaizduojantys kelionės Tokaido traktu stoteles nuo Edo iki Kioto, puikiai perteikia japonų gyvenimą prieš porą šimtų metų. „Parodoje susipažinsite su japonų kultūra, pamatysite, kaip žmonės gyveno, kai nebuvo jokių lėktuvų, hondų ar tojotų, – sakė J. Odoko. Peizažinių graviūrų ciklas išpopuliarėjo tolimojoje tekančios saulės šalyje, pasiekė ir Europą. H. Ando darbais žavėjosi žymiausi to meto dailininkai – Klodas Monė, Vincentas Van Gogas ir kiti.
„53 Tokaido trakto stočių” pristatyme dalyvavęs Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius teigė, kad tokia paroda – puiki galimybė užmegzti ryšį tarp dviejų šalių, geriau pažinti svetimą kultūrą. Merui bendrauti su tolimosios Japonijos atstovu padėjo M. Mažvydo pagrindinės mokyklos direktorius Vytautas Dumčius, kuris puikiai kalba japoniškai.
H. Ando paroda – pirmoji ekspozicija, surengta uostamiesčio universiteto profesoriaus K. Pemkaus bibliotekos fojė. „Maloniai nustebino, kad parodai pasirinko būtent mūsų įstaigą. Pasibaigus mokslo metams, universitetas aptuštėjo, bet viliamės, kad atsiras norinčiųjų pasigrožėti darbais”, – sakė Klaipėdos universiteto bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Dalia Kašinskienė.
Parodos afišose buvo akcentuojamas peizažinių medžio graviūrų originalumas, todėl į pristatymą susirinkę žmonės sakė tikėjęsi išvysti autentiškus darbus, o ne kopijas. „Originalams reikia didelės apsaugos, o ši kolekcija labai brangi”, – aiškino D. Kašinskienė.
Paroda Klaipėdoje viešės iki liepos 23 dienos. Planuojama, kad „53 Tokaido trakto stotys” šiais metais bus eksponuojamos šešiolikoje Lietuvos miestų.
Aurelija Kripaitė