Nors prasidėjo žvejybos sezonas, pirkėjai turguje sunkiai gali surasti šviežių menkių.
Jeigu nors vienas procentas menkių nuo sugaunamų Baltijos žvejų laimikių būtų parduodama turgavietėse, klaipėdiečiai jų nusipirktų užtektinai.
Šiemet jau sužvejota daugiau kaip 2 tūkstančiai tonų menkių. Tačiau iš jūros pargabentą laimikį žvejų uostelyje nuperka nuolatiniai supirkėjai ir išsiveža. Žvejams esą taip patogiau.
Beveik prieš savaitę prasidėjo rudeninė žūklė Baltijos jūroje, bet šviežių žuvų turgaviečių vitrinose negausėja. Retsykiais gali rasti, kažkodėl tik be galvų, po 8 litus už kilogramą menkių, mariose sužvejotų lydekų, karšių.
Dažniausiai pardavinėjamos norvegiškos sūdytos silkės, rūkyti karšiai, uotai, skumbrės. Parduotuvėse gali rasti kažkodėl ne Lietuvos žvejų sužvejotų, bet iš Norvegijos atvežtų menkių.
Į turgų patenka priekrantės žvejų menkių laimikiai. Jie patys žuvų nepardavinėja. Jūroje išskrostas su galvomis menkes žvejai atiduoda supirkėjams. Už šių žuvų kilogramą jiems mokama apie 4 litus. Pervežtos kelis kilometrus netekusios galvų menkės prekyvietėse pabrangsta beveik dvigubai.
Žinant, kad Baltijos žvejai menkių sugavimo kvotas gauna veltui, turėtų būti atsižvelgta ne tik į jų interesus. Tačiau žuvų kvotas dalinantiems sostinės valdininkams kažkodėl svarbūs tik žvejų reikalai, apie tai, kaip žuvys pasiekia vartotoją, paprastą žmogų, nebegalvojama.