Naująjį kūrybos sezoną šįvakar V.Krėvės „Raganiumi”, o rytoj – neseniai iš festivalio Rumunijoje sugrįžusiu M.Gavrano „Viskas apie moteris” pastatymu pradėsiantis Dramos teatras spalio 1-ąją skirs dviem jubiliejams.
Prieš 60 metų ir dabar
Sekmadienį 12 val. bus parodyta šį pavasarį Vytauto V.Landsbergio režisuota J. ir D.Vaiškūnų „Eglė žalčių karalienė”, skirta K.Jurašūno to paties pavadinimo pjesės pastatymo teatre 60-mečiui.
K.Jurašūno muzikinė pjesė „Eglė žalčių karalienė”, pastatyta teatro vyriausiojo režisieriaus Juozo Gustaičio, buvo suvaidinta 1946 metų liepos 27 dieną per oficialų tuomet vadinamojo Muzikinės komedijos teatro atidarymą. Spalio 1 dieną po „Eglės žalčių karalienės” spektaklio į sceną išeis vienas pirmųjų pokarinio teatro kūrėjų, aktorius ir buvęs ilgametis teatro direktorius Balys Juškevičius, vaidinęs istorinėje pokario „Eglėje žalčių karalienėje”. Jis papasakos apie pokario teatro ir anuometinės „Eglės žalčių karalienės” gimimą, spektaklio sceninę lemtį.
Bus prisiminta, be kita ko, ir tai, jog dabartinio Dramos teatro pirmtakas 1945 metų spalį įsteigtas Klaipėdos muzikinės komedijos teatras kelerius metus be dramos spektaklių kūrė ir operečių pastatymus, tarp jų Ž.Ofenbacho „Perikola”, I.Dunajevskio „Laisvasis vėjas”, R.Planketo „Kornevilio varpai” ir Dž.Rosinio operą „Sevilijos kirpėjas”. Tą laikotarpį arijomis iš operečių primins dabartinio Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai.
Reveransas aktorei
Tą pačią spalio 1-ąją vakare spektakliu R.Harvudo „Kvartetas” bus pažymėta aktorės Marijos Černiauskaitės-Barauskienės amžiaus 75-mečio sukaktis.
Nepaprastai turtingoje aktorės kūrybinėje biografijoje yra per šimtas vaidmenų, sukurtų įvairaus žanro pastatymuose. Lietuvos teatro aukso fonde yra tokie iškilūs aktorės vaidmenys kaip Džuljeta (V.Šekspyro „Romeo ir Džuljeta”), Dalia (B.Sruogos „Apyaušrio dalia”), Džema (E.Voinič „Gylys”), Barbora (J.Grušo „Barbora Radvilaitė”), Morta ir Benigna (Just.Marcinkevičiaus „Mindaugas” ir „Mažvydas”), Sofija (J.Glinskio „Po Svarstyklių ženklu”), Volumnija (V.Šekspyro „Koriolanas”). Tai tik maža dalis iškiliausių etapinių aktorės kūrybinių darbų. Tarp jų yra visa puokštė vėlesniuoju laikotarpiu sukurtų brandžios kūrybos perlais tapusių vaidmenų, tokių kaip Marta (E.Olbio „Kas bijo Virdžinijos Vulf?”), Mira (A.Nikolajo „Vyras ir žmona”), Žozefina (F.Bruknerio „Napoleonas Pirmasis”) ir kt. Šiuo metu aktorės kelių dešimtmečių kūrybą vainikuoja Džinės Horton vaidmuo (R.Harvudo „Kvartetas”).
Tai, kas įvyko prieš beveik trejus metus, galima vadinti stebuklu. Teatro meno vadovas P.Gaidys, jau kurį laiką puoselėjęs sumanymą režisuoti spektaklį, skirtą vyriausiosios kartos teatro aktoriams, pakvietė Mariją sukurti vieną pagrindinių vaidmenų – Džinę Horton – R.Harvudo pjesėje „Kvartetas”. „Kvarteto” personažai – pasaulio ir artimųjų užmiršti scenos menininkai, keturi buvę operos solistai. Trapi, ligos kamuojama, Džinė Horton – Marija Černiauskaitė kartu su scenos bendražygiais partneriais Sesile (Elena Gaigalaitė), Vilfredu (Povilas Stankus) ir Redžinaldu (Bronius Gražys) įrodė, kad aktorystei senaties nėra, kad talentas neturi amžiaus. Už tą laimę vėl būti scenoje, vaidinti, ko gero, vieną artimiausių vaidmenų aktorė nuoširdžiai dėkinga režisieriui Povilui Gaidžiui. Su šio talentingo kūrėjo vardu susiję daugelis įdomių, reikšmingų aktorės kūrybos metų Dramos teatre.
Visa, ką sukūrė Marija Černiauskaitė, dvelkia jos pačios poetine, jausminga, prakilnia prigimtimi. Marijos vaidmenys – ji pati, šiek tiek nežemiška ir šiek tiek paslaptinga. Kaip legenda. Kaip ir pats teatras. Jis, pasak aktorės, turi būti ir likti paslaptis, legenda, svajonė, siekiamas ir nepasiekiamas tikslas. Tokią ją – trapią, prakilnią, šiek tiek nežemišką ir paslaptingą – pamatysime aktorės garbaus amžiaus sukakčiai skirtame R.Harvudo „Kvartete” spalio 1-osios vakarą.
Artėja premjeros
Prieš dvejus metus teatrinę šalies padangę M.von Mayenburgo „Šalto vaiko” pastatymu sudrebinęs vienas žymiausių Europoje dabartinio laikotarpio lietuvių režisierių Oskaras Koršunovas – vėl Klaipėdos dramos teatre. Šį rudenį Oskaras Koršunovas į klaipėdiškę Dramos teatro sceną išleis švedų literatūros klasiko Augusto Strindbergo „Kelią į Damaską”. Teatro meno vadovas Povilas Gaidys ruošia šiuolaikinio prancūzų romanisto dramaturgo Eriko Emanuelio Šmito (Eric-Emmanuel Schmitt) pjesės „Paleistuvis” pastatymą. Metų pabaigoje teatro kūrybinės dovanos sulauks ir mažieji bei mokyklinio amžiaus žiūrovai. Šį sezoną numatomi Gyčio Padegimo, Rolando Atkočiūno, Kosto Smorigino režisuoti pastatymai.